Lietuvos bankas prieš kurį laiką skaičiavo, kad MMA 2024 m. galėtų augti 13,4 proc., arba 113 eurų iki 953 eurų.
Tačiau Vyriausybė pasiūlė kompromisą – atsižvelgusi į ekonomikos neapibrėžtumą ir stojančią pramonę siūlo MMA kelti 10 proc., o NPD 20 proc.
„Girdime argumentus ir siūlome mažesnį skaičių nei siūlė Lietuvos bankas. Tikimės, kad palaikys ir darbuotojai, nes Finansų ministerija turi parengusi penkmečio planą, kaip galų gale pasieksime, kad NPD turėtų susilyginti su MMA. Kitais metais planuojama ambicingai didinti NPD, net 20 proc. Tokiu atveju, padidinus 10 proc. MMA ir 20 proc. NPD, „į rankas“ žmogui suma augtų daugiau nei tiesiog pagal Lietuvos banko formulę“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Tai reiškia, kad 2024 m. „ant popieriaus“ augimas siektų 84 eurus, o „į rankas“ – 76 eurus.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad darbdavių interesas – kuo anksčiau žinoti, koks bus kitų metų MMA.
„Iki šiol būdavo, kad diskutuodavome, diskutuodavome ir paskutiniais mėnesiais sužinome, kad kyla MMA, tai ta situacija yra nepriimtina. Pozityvu, kad mes bandome apsispręsti. Lūkestis, kad Vyriausybė kuo greičiau, artimiausiomis savaitėmis, patvirtintų šį dydį“, – nurodė A.Romanovskis.
Tiesa, jis kritikavo tai, jog Finansų ministerija NPD augimą pristato kaip mokesčių reformos dalį.
„Tai mums pasirodė kaip tam tikras Vyriausybės gudravimas bandant susieti NPD ir MMA klausimą su mokesčių reforma. Mums nėra priimtina ir mes negalime sutikti, kad MMA ir NPD klausimas siejamas kaip argumentas mokesčių reformai. Istoriškai būdavo, kad kai Vyriausybė nutaria kelti MMA, duoda darbdaviams įpareigojimą jį kelti ir ateina į Seimą su NPD kėlimu“, – teigė jis.
Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad darbuotojai tikisi, jog kitais metais „į rankas“ gautų ne mažiau nei 701 eurą ir užsiminė, kad reikia diskutuoti apie didesnį aukštų pajamų apmokestinimą.
„Neišvengiamai turime kalbėti apie didelių pajamų didesnį, progresyvų apmokestinimą. Jau eilę metų profesinės sąjungos tvirtina, jog turime įvesti tikrą progresyvumą“, – teigė ji.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LKP) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius kompromisiniam Vyriausybės siūlymui pritarė.
„Nežiūrint į tai, kad ekonominė situacija nėra tokia gera, paskelbta apie techninę recesiją, viską suprantame ir žiūrime lanksčiai, einame į kompromisą. Kaip suprantu, profsąjungos palaiko siūlymą kelti MMA 10 proc. ir NPD 20 proc. ir eiti į sulyginimą. Mes irgi palaikome tokį sprendimą”, – sakė R.Sartatavičius.
Siūlymą MMA kelti 10 proc., o NPD – 20 proc., palaikė ir Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, tačiau kritiškai atsiliepė apie profsąjungų siūlomą progresinį apmokestinimą.
„Vidutiniai atlyginimai auga sparčiai ir dėl to, kad Lietuva sugeba pritraukti investicijas į kuriančias aukštesnę pridėtinę vertę žmones. Ir jei palaikote nuskalpavimą darbuotojų, kurie sukuria tą vertę, iš kurios galma mokėti biudžetiniam sektoriui geresnius atlyginimus, tai būkite teisingi. Lietuva turi konkuruoti ir jeigu išdidinsime apokestinimą, įvesime progresinį apokestinimą, dividendus daugiau apmokestinsime, nebekonkuruosime net savo regione”, – teigė R.Skyrienė.
Lietuvos pramonės, pramonės ir amatų rūmų asociacijai laikinai vadovaujantis Sigitas Gailiūnas akcentavo, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms MMA didinimas atneš iššūkių.
„Manau, kad tikrai netinkamas laikas keliant mokesčius, juolab darant mokesčių reformą, kalbėti apie papildomus didinimus. Kviečiu pamąstyti, kokia yra smulkaus ir vidutino verslo situacija regionuose. Vilniuje situacija kita, bet žiūrėkite į regionus, kur ir įmonių pajamos, ir našumai ir kiti. Didelės įmonės turi geresnes galimybes investuoti į įrangą, kelti darbo našumą, mažoms įmonėms tai sudėtingiau”, – teigė S.Gailiūnas.
Apie iššūkius kalbėjo ir Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė.
„Mūsų sektoriuje kelti MMA bus sudėtinga, nes nespėjome atsigauti ir susimokėti atidėtų mokesčių. Matome, kas dabar vyksta, recesija įsibėgėja. Tam vykstant žmonės pirmiausia nustos vaikščioti į restoranus, kavines, viešbučius ir keliauti. (...) Reikėtų subalansuoti MMA ir NPD, kad jie būtų lygūs”, – teigė ji.
G.Šimkus Trišalės tarybos sprendimą vertina teigiamai
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Trišalės tarybos pasiektas susitarimas MMA nuo 2024 metų didinti 10 proc., o ne 13,4 proc., kaip siūlė centrinis bankas, yra geras sprendimas.
Jo teigimu, pagal anksčiau tarybos sutartą formulę MMA augimas galėtų siekti 13,4 proc., tačiau jeigu taryba susitarė dėl mažesnio augimo, tai irgi yra gerai.
„Prieš penketą metų buvo susitarta dėl depolitizavimo paties proceso ir susitarta dėl formulės. Lietuvos bankas paskaičiavo pagal šitą formulę, rezultatas buvo 13,4 proc., iš jų 6 proc. yra tam tikra prasme kompensavimas to, kas galėjo būti padidinta praėjusiais metais, pagal tą pačią formulę. Jeigu trys šalys susitarė, tai ir yra Trišalės tarybos darbo rezultatas ir viskas yra gerai“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus.
Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius siekia 633 eurus, o iki mokesčių – 840 eurų. NPD dabar siekia 625 eurus.
Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir VDU santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių paskutinių trejų metų vidurkį.
