Trišalė taryba sutarė, kad minimalus atlyginimas nuo kitų metų gali didėti iki 400 eurų.
Taip pat Vyriausybei teikiama rekomendacija, kad MMA būtų siekiama sulyginti su neapmokestinamu pajamų dydžiu – mažiausias pajamas gaunantiesiems tokiu atveju nebūtų taikomas gyventojų pajamų mokestis.
Taryba bandė ieškoti ir sutarimo dėl MMA nustatymo kriterijų ateičiai, sulyginant MMA su tam tikra dalimi nuo VDU, tačiau dėl to kilo principinių ginčų. Galiausiai trišalė taryba sutarė, kad MMA sieks 45–55 proc. nuo vidutinio atlyginimo.
Tenkino 400 eurų
„MMA augimas, žiūrint nuo 2013 metų, buvo vienas sparčiausių mūsų regione, bet pats dydis – vienas mažiausių mūsų regione. Situacija šiek tiek geresnė atrodo pašalinus kainų skirtumus, tuomet situacija pasidaro šiek tiek apylygė, lyginant su kaimyninėmis šalimis“, – sakė Trišalės tarybos pirmininkas, Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis.
Jis aiškina, kad Lietuvoje VDU ir MMA santykis visuomet būdavo apie 45 proc., Tarptautinis valiutos fondas ir kitos organizacijos rekomenduoja, kad jis neviršytų 50 proc.
Premjero patarėjas ekonomikai Lukas Savickas paaiškino, kad 400 eurų sudarytų 48 proc. nuo VDU, o minimalios algos augimas neviršytų prognozuojamo atlyginimų augimo kitąmet. O Vyriausybė numačiusi daug kitų priemonių didinti mažiausiai uždirbančiųjų pajamas: vaiko išmokas, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimą ir kitas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas replikavo, kad darbo užmokesčio augimas paskatina investicijas ir darbo našumo augimą vėliau, bet siūlomas dydis tenkina, nors didesnis būtų „arčiau dūšios“.
„Dėl 400 eurų skaudančia širdimi, verkdami, kad tai labai mažai, mes pritarsime“, – teigė A.Černiauskas.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Irena Miškinienė dar rugpjūtį yra išreiškusi reikalavimą didinti minimalų mėnesinį atlyginimą iki 500 eurų, argumentuodama, kad tai padidintų mokesčių surinkimą ir paskatintų vartojimą.
Vyriausybė trišalei tarybai rugsėjo 5 dieną pasiūlė minimalų atlyginimą didinti iki 400 eurų, tačiau tuomet trišalė taryba nerado sutarimo dėl šio pasiūlymo. Profsąjungos kalbėjo apie 420–500 eurų, tačiau darbdavių atstovai paprašė daugiau laiko pagalvoti. Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai iš regionų tikino, kad vis didinama minimali alga jau dabar griauna jų verslą ir žmonių galimybes dirbti.
Tuomet išreikštas ir pasiūlymas, kad MMA reikėtų susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu.
Pešėsi dėl MMA siejimo su vidutiniu atlyginimu
Lietuvos banko ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pateikė pasiūlymą MMA susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) ties 48 proc. nuo VDU.
„Vienas iš mūsų siūlymų yra tai, kad klausimas dėl MMA turėtų būti depolitizuotas. Apie tai iki šiol kalbama kaip absoliutų dydį, ar tai turi būti 380, ar 400, ar 500 eurų, visus tokius siūlymus lemia suinteresuotos skirtingos šalys, kurių veiklos funkcijos skiriasi“, – sako G.Šimkus.
Jis siūlo atsižvelgti į tai, kad mažiausiai uždirbantieji nebūtinai yra patys skurdžiausi. Taip pat, pažymi jis, yra ir kitų būdų remti mažiausias pajamas gaunančiuosius: tai ir socialinė šalpa, mokesčių politika ir kitos.
„MMA didinimas prisideda prie šešėlio mažinimo, tačiau perlenkus lazdą, kaistančios ekonomikos sąlygomis, didinant MMA galima pasiekti priešingą efektą – dalis verslo gali trauktis į šešėlį“, – sako G.Šimkus.
Jis pažymi, kad MMA buvo sparčiai didinama nuo 2013 m. ir augimo tempas buvo spartesnis nei vidutinio darbo užmokesčio. Tuo tarpu MMA gaunančių žmonių dalis mažėjo iki 2016 – tais metais mažiausią atlygį gaunančių žmonių dalis vėl padidėjo iki 9,8 proc.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad jau dabar Lietuvoje MMA santykis su VDU yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje – beveik 47 proc. VDU.
„Bandėme rasti objektyvų kriterijų, kaip išeiti į pakankamai aukštą santykį... Kaip mes tą įsivaizduojame – turi būti ne atsitiktinis MMA peržiūrėjimas, bet tam tikras reguliarus įvertinimas, ir jis turėtų būti įvertinamas pirmiausia ekonomistų – tų, kurie supranta ir mato MMA visos ekonomikos kontekste ir neturi savo atstovaujamos organizacijos perspektyvos“, – sako G.Šimkus.
Anot jo, toks dydis galėtų būti susietas su 48 proc. VDU, išlaikant vieną aukščiausių santykių ES.
„Koks tas bazinis dydis, nereikia išradinėti dviračio, reikia remtis kitų šalių praktika. Galima apskaičiuoti kaip vidurkį ketvirtadalio aukščiausią MMA santykį su VDU turinčių šalių – tai yra 48 proc. Akmeniu tai neįkalta, dydis gali būti reguliariai peržiūrimas, bet ne kasmet, o kartą per 4–5 metus“, – sakė G.Šimkus.
Tačiau panašu, kad įstatymuose tokiems dydžiams nelemta atsidurti.
„Lietuva yra ratifikavusi Europos socialinę chartiją ir įkalti 47 proc. – negalima. Galima siekti iki 50 proc., nes chartijoje yra įrašyta – nuo 50 iki 60 proc. VDU. Mes negalime kažkur įtvirtinti 47 proc. Šiuo atveju mes siūlome nefiksuoti jokio procentinio dydžio nuo VDU“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Ji taip pat pažadėjo, kad Vyriausybė sieks, jog MMA būtų sulyginamas su NPD – tai yra minimalų atlyginimą gaunantiesiems nebūtų taikomas joks gyventojų pajamų mokestis.
L.Savickas patikino, kad Vyriausybė siūlo nustatyti konkretų MMA – 400, o tolesnius siūlymus trišalė taryba teiktų depolitizuotai, remiantis objektyviais kriterijais, kuo ir gali būti dalis nuo VDU.
„Vyriausybė nori, kad dabar būtų įkalta 400, bet nenori jokių įsipareigojimų ateičiai“, – apgailestavo A.Černiauskas.
Dėl šio klausimo įsiplieskė audringa diskusija. Verslininkų atstovai siekė, nustatyti „lubas“, profesinių sąjungų – „grindis“, o Vyriausybės atstovai akcentavo, kad žemiau 50 proc. dydžio įtvirtinimui nenusileis.
Darbdaviams atstovaujantis naujasis tarybos pirmininkas A.Romanovskis kėlė sumaištį teikdamas vis naujus pasiūlymus, kaip į Tarybos teikiamas rekomendacijas galima būtų įtraukti konkretų MMA ir VDU santykį. Galiausiai rastas sutarimas, kad MMA neturėtų išeiti iš 45–55 proc. VDU ribų.
Taip pat jį nustatant bus orientuojamasi į didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių šalių vidurkį.
Lietuvos bankas įspėja dėl įtampos
Lietuvos banko Ekonomikos departamento makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkas Ernestas Virbickas akcentavo, kad Lietuvoje darbo jėgos mažėja, jos vis labiau trūksta, tuo tarpu atlyginimai auga sparčiai, todėl tą reikia turėti omenyje priimant sprendimus dėl MMA.
„Panašu, kad artėjame link tos situacijos, kai Lietuvoje darbo jėgos artimiausiais metais gana smarkiai mažės. Gyventojų skaičius šalyje mažėja jau ne vienerius metus, bet pastaruosius keletą metų gyventojų aktyvumo augimas buvo didesnis – daugiau darbuotojų įsitraukdavo į darbo rinką ir tai gerindavo situaciją. Bet dabar mes manome, kad prieiname liepto galą, kai darbo jėga trauksis, net jei įsitraukimas į darbo rinką didės“, – sakė E.Virbickas.
Anot jo, besitraukiantieji iš darbo rinkos nuo šių metų jau nusveria naujai ateinančiųjų darbuotojų skaičių.
„Darbo jėga kiekvienais metais po pusę procento mažės. Priimant bet kokius ekonominius sprendimus tą reikia turėti mintyje. Mes matome, kad jau dabar darbo jėgos Lietuvoje mažėja, ir taip pat mažėja užimtųjų skaičius – šiemet dirbančiųjų jau yra mažiau negu pernai. Dirbančiųjų labai trūksta, bet mažėjantis gyventojų skaičius lemia, kad ir darbo jėgos, ir dirbančiųjų jau mažėja“, – trišalę tarybą įspėjo E.Virbickas.
Anot jo, tai lemia labai didelę įtampą darbo rinkoje, kuri kelia didelį spaudimą darbo užmokesčiui (DU) augti.
„Jau pernai DU augo labai daug – 8 proc. Šiemet pirmą pusmetį DU augo dar 9 proc., tą iš dalies lėmė ir didesnė MMA“, – aiškina E.Virbickas, ir pažymi, kad liepą jau fiksuotas 6,5 proc. metinis DU augimas, kuriame nebėra ankstesnio MMA didinimo efekto, vis tiek yra labai didelis.
Darbo užmokestis, pasak Lietuvos banko atstovo, ateityje augs lėčiau, kadangi galimybių taip sparčiai jį didinti nebebus.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet darbo užmokestis augs 7,8 proc., o kitąmet – 5,9 proc.
