Įstatymo projektą dėl didžiausių ir mažiausių atlyginimų viešinimo yra užregistravusios Seimo narės Aušra Maldeikienė ir Ingrida Šimonytė.
Jei įstatymas būtų priimtas, įmonės būtų įpareigotos skelbti ketvirtadalio mažiausių atlyginimų vidurkį, ketvirtadalio didžiausių atlyginimų vidurkį, ir taip pat, kokį atlyginimą gauna vidurinis pagal atlyginimų dydį išrikiuotas darbuotojas – vadinamoji atlyginimų mediana.
Vyriausybė atsiklausė Trišalės tarybos nuomonės, bet ši jos nepateikė. Tarpusavyje nesutarė net darbdavių ar profsąjungų atstovai.
„Nepagrįstas ir nesuprantamas reikalavimas jau dabartinis sprendimas skelbti vidutinius atlyginimus, kai „Sodra“ skelbia. Be psichologinės vertės, kad smalsu pasižiūrėti, tai jokio poveikio nepadarė“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys Andrius Romanovskis.
Anot jo, įmonės, kurios ir taip moka didelius atlyginimus, stumiamos į nepatogią padėtį.
„Įmonėse tai kelia įtampas. Tai beprecedentis dalykas, nėra jokioje kitoje šalyje reikalavimo skelbti tokią informaciją. Tai iš dalies yra konfidencialu. Mūsų pasiūlymas kompromisinis – jei jau norime daryti visuomeninį socialinį spaudimą, tai kelkime reikalavimus viešuosiuose pirkimuose, kas mažai moka, bet tai neturėtų būti viešai skelbiama“, – teigė A.Romanovskis.
Jis aiškino, kad toks reikalavimas atbaido investuotojus – paprastai didžiausius atlyginimus mokančias įmones, „kurių darbuotojai uždirba tris-keturis tūkstančius eurų“.
Profesinės sąjungos „Sandrauga“ vadovas Kęstutis Juknis tikino priešingai – skaidresni atlyginimai padėtų žmonės pasirinkti darbovietes
„Ieškantys darbo žmonės galėtų rinktis darbo vietą objektyviau. Viešai prieinami tikslesni duomenys paskatintų didesnę konkurenciją darbo rinkoje ir leistų darbuotojams laisviau orientuotis. Nematau, kokį čia blogį atneštų. Kaip tik žmogus galėtų greičiau orientuotis rinkoje esant. Anksčiau buvo slepiamas net vidurkis – dabar daug aiškiau“, – tikina K.Juknis.
„Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė atkirto, jog yra daug įmonių, kurioms tai pakenks.
„Tikrai susidūriau su keletu įmonių, kurios liko nepatenkintos vidurkių skelbimu. Jų vidurkiai po 3,5 tūkst. eurų, bet ateina darbuotojai, kurie uždirba 3 tūkst. eurų ir sako, kodėl aš uždirbu žemiau vidurkio“, – teigė R.Skyrienė.
A.Romanovskis pažymėjo, kad įmonėms, kurių atlyginimų vidurkiai didesni nei 3000 eurų, neturėtų būti tokios prievolės.
Trišalės tarybos nariai pykosi ir dėl apibrėžimų kvantilės, mediana – vieni teigė, kad žmonėms jie bus nesuprantami, tuo tarpu kiti tikino, kad norintiems tikrai nebus sudėtinga susipažinti su šiomis savokomis.
Vyriausybės atstovai patikino, kad įmonėms netgi nereikėtų nieko daryti – viskuo pasirūpintų „Sodra“.
„Jums, darbdaviams, taigi nieko tai nekeičia, tai tiesiog mums, darbuotojams, bus naudingiau, kad matysime, kiek iš tikrųjų darbuotojai gauna algos. Gal tik „Sodroje“ reikės kažkokios papildomos programos, tai Vyriausybė tą atsakomybę pati prisiima. Tam galima pritarti“, – sakė Trišalės tarybos pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Tačiau sutarimo taip ir neatsirado. Trišalė taryba nutarė, kad turi apsitarti dėl vieningų darbdavių pozicijų tarpusavyje ir prie klausimo sugrįžti rugsėjo 15 dieną. Iki tol skambėjo visi įmanomi pasiūlymai – visiškas atsisakymas viešinti atlyginimų duomenis, to atidėjimas ir įvertinimas, kokį poveikį padarė vidutinių atlyginimų skelbimas – atlikti monitoringą.
Tikslas – atlyginimų augimas
A.Maldeikienės ir I.Šimonytės užregistruoto įstatymo tikslas – geriau atspindėti realius įmonių ir organizacijų mokamus atlyginimus.
„Priėmus įstatymo projektą, tikėtina, kad atskiruose ekonomikos sektoriuose būtų paskatintas atlyginimų augimas, sąlygosiantis didesnes ūkio išlaidas ir didėjantį bendrą vidaus produktą“, – vertinama projekto aiškinamajame rašte.
Anot rengėjų, viešesni atlyginimai užtikrintų didesnį ir tikslesnį darbuotojų informuotumą apie atlyginimų lygį įmonėse ir organizacijose, atsirastų prielaidos skaidresnei darbo rinkai.
„Pateikiant vien tik vidurkį, gali būti klaidingai interpretuojama apdraustųjų asmenų pajamos. Kitų rodiklių pateikimas leistų sumažinti klaidingų interpretacijų galimybę“, – teigia įstatymo autorės.
Pasipiktinimas kilo LVK
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) anksčiau skelbė, kad nepritaria šiam siūlymui ir aiškina, kad tai kenkia Lietuvos konkurencingumui ir neigiamai veikia darbo rinką.
Mat Lietuvoje padalinius turinčios tarptautinės įmonės esa tą vertina neigiamai, tai gali atbaidyti užsienio investuotojus. LVK argumentuoja, kad mokamo darbo užmokesčio dydžiai yra privati informacija – jei ji skelbiama, įmonė tampa mažiau konkurencinga. Tai ypač aktualu IT srityje, kur yra ypač didelė konkurencija ieškant specialistų.
„Kompanijos geriausiems savo darbuotojams nori mokėti kelis kartus didesnius darbo užmokesčius negu įmonės vidurkis. Tai iškreipia skelbiamą vidurkį, kurį gauna didžioji dalis darbuotojų ir turi neigiamos įtakos peržiūrint atlyginimus“, – teigia LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Netgi darbuotojų lojalumas, anot jo, gali nukentėti – mat atsiranda motyvacija keisti darbą.
Tuo tarpu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vertina priešingai – pritaria platesniam atlyginimų skelbimui, tik siūlo tą daryti įmonėms, turinčioms daugiau nei 20 darbuotojų.
