Surinko duomenis iš šalių
„Valstiečiai“ sako, kad tai yra normali ES šalių praktika ir vienokias ar kitokias papildomas išmokas senjorams turi kai kurios ES valstybės. Tiesa, šią idėją sukritikavo prezidentas Gitanas Nausėda, pavadinęs tai netvariu sprendimu, šios išmokos nepalaiko ir finansų ministras Vilius Šapoka. Finansų ministerija apskaičiavo, kad tai biudžetui atsieitų 172 mln. eurų, o išmoka siektų 200 eurų.
„Valstietis“ parlamentaras Tomas Tomilinas feisbuke paminėjo, kad tryliktas pensijas turi „daugiau nei dešimt ES šalių“. Ryškiausias šios idėjos pavyzdys – Lenkija, kurios išmokų politiką „valstiečiai“ kopijuoja kone visą kadenciją, tačiau papildomas išmokas įvedusi ir Pietų Europa.
Parlamentaras T.Tomilinas 15min teigė, kad rašydamas apie tryliktas pensijas rėmėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo pensijų klausimais Liutauro Vičkačkos surinktais duomenimis. Pastarasis sutiko pasidalinti jais ir su 15min skaitytojais.
Valstybės pasirinko skirtingus pavadinimus
L.Vičkačkos duomenimis, trylikta pensija yra gana populiarus reiškinys ES, tik išmokos nebūtinai vadinamos pensija.
Jis rėmėsi Europos Komisijos finansuojama programa, kuri kaupia oficialius valstybių duomenis. Su jais galima susipažinti čia.
Pavyzdžiui, Slovėnija šiais metais įvedė vadinamąjį vasaros priedą senjorams, kuris yra keturių dydžių – nuo 127 iki 427 eurų. Be to, dar pasiūlė specialią papildomą vienkartinę išmoką dėl COVID, panašiai kaip padalinta ir Lietuvos senjorams.
Kai kurios šalys įvedė specialius priedus. Olandija įvedė gegužės priedą – procentą nuo pensijos, o Belgija – vasaros atostogų priedą, kuris negali būti didesnis nei pati pensija.
Austrija pasirinko senjorus apdalinti balandžio ir spalio mėnesiais papildoma pensija, panašiai ir Malta – tik birželį ir gruodį.
Panašiu keliu nuėjo Pietų Europos šalys
Lietuvos valdžia greičiausiai pasirinko lenkišką modelį, ir tai jau ne pirmas kartas, kai kopijuojami kaimynų išmokų pavyzdžiai. Taigi Lenkija pasirinko fiksuoto dydžio išmoką visiems pensininkams, o labiausiai skurstantiems gali būti išmokama ir keturiolikta pensija.
Panašiai nusprendė ir ne pati finansiškai drausmingiausia ES narė Italija – pristatė 13-ąją pensiją, o kai kuriems ir 14-ąją. Tuo pačiu keliu nuėjo ir kitos Pietų Europos šalys – Ispanija, Portugalija bei Kipras. Vengrija taip pat svarsto mokėti papildomą pensiją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas pensijų klausimais L.Vičkačka sako, kad 13-os pensijos institutas nėra toks naujas kaip dabar daugeliui atrodo Lietuvoje. Tiesa, išmokų pavadinimas gali būti kitoks.
„Teorijoje galima rasti tokių apibūdinimų, jog tai gerovės valstybės momentiniai dividendai gyventojams ekonominio šalies augimo metais. Dalis šalių šį instrumentą naudoja kiekvienais metais, nepaisant pensijų indeksavimo, ir tai netraktuojama taip populistiškai“, – sakė jis.
Ž.Mauricas: „Tai iškraipytų sistemą“
13-os pensijos idėją kai kurie ekonomistai jau spėjo aštriai sukritikuoti. Jų manymu, neverta kopijuoti kitų ES šalių, kurios finansine drausme nepasižymi.
Pasak „Luminor“ vyriausiojo ekonomisto Žygimanto Maurico, tokia iniciatyva yra itin pavojinga Lietuvos viešųjų finansų tvarumui – dėl to gali būti sumažintas Lietuvos kredito reitingas, dėl ko išaugtų skolinimosi kaina bei padidėtų skolos aptarnavimo išlaidos.
Taip pat jis mato pavojų ir pensijų sistemos skaidrumui. „Tokie vienkartiniai priedai iškraipytų šią sistemą ir sumažintų jos skaidrumą, todėl gyventojų pasitikėjimas „Sodros“ sistema sumažėtų“, – įsitikęs jis.
Ž.Mauricui toks pinigų pabarstymas artėjant Kalėdoms primena Turkmėnistano pavyzdį, kai žmonėms buvo pasiūlytos nemokamos dujos, kad šie galėtų pigiai pasigaminti maisto naujamečiam vaišių stalui.
Moka ne tik išlaidaujančios šalys
Tačiau ministro patarėjas L.Vičkačka nepritartų minčiai, kad 13-a pensija labiausiai būdinga skurdesnėms šalims. „Ar pietų Europos valstybės ir jų biudžetai tikrai yra tokie menki, jog tai būtų esminis veiksnys, lemiantis 13-os pensijos mokėjimą? Juk šių šalių senatvės pensija tikrai nėra tarp žemiausių ES. Paprasčiausiai dalis yra istorinių dalykų, kurie susiklostė per laiką“, – sakė jis.
Tiesa, jis pripažino, kad Pietų Europoje šios schemos populiaresnės, tačiau yra ir valstybių, kaip Austrija, Belgija ir Olandija, kurios negali būti įvardinamos kaip išlaidūnės.
„Mano asmenine nuomone, 13-os pensijos institutas yra tikrai geras sprendimas šalies ekonominio augimo metu arba tomis sąlygomis, kurios buvo COVID-19 metu: ekonominė situacija prasta, pensijų indeksavimo formulė galbūt didinti pensijų neleis, todėl tokia schema tinkamai gali pasitarnauti“, – įsitikinęs jis.
