Lietuvos „Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos AST prašymas turi būti pateiktas vėliausiai iki spalio 11 dienos. Lėšų tikimasi iš Infrastruktūros tinklų priemonės (angl. Connecting Europe Facility, CEF).
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad tai yra pirmasis prašymas finansuoti projekto rangos darbus – pirmajame etape bus stiprinami vidaus tinklai, antrajame – jūrinis kabelis, vėliau – kiti techniniai sprendimai.
„Tai yra pirmas sinchronizacijos projekto etapas, kuomet mes teikiame paraišką konkrečiai infrastruktūrai finansuoti. Iki šiol buvo keletas etapų, kai su Europos Sąjungos pinigais buvo finansuojamos studijos, parengiamieji darbai, techniniai dalykai, bet ne pats techninių projektų įgyvendinimas“, – BNS sakė Ž.Vaičiūnas.
Jo teigimu, visas sinchronizavimo projektas gali kainuoti iki pusantro milijardo eurų.
„Kiti etapai – bus konkrečiai skirta paraiška jūriniam kabeliui nuo Lenkijos iki Lietuvos finansuoti. Tam scenarijui buvo pritarta rugsėjo mėnesį. Plius dar visos kitos papildomos techninės priemonės, kurios patenka į sinchronizacijos projektą. Kitas kvietimas turbūt bus kitų metų pirmame-antrame ketvirtyje“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, sprendimas dėl pirmojo etapo finansavimo turėtų paaiškėti kitų metų pirmąjį ketvirtį. Paraiška antram etapui turėtų būti pateikta kitų metų antrąjį ketvirtį.
„Paprastai tokio vertinimo rezultatai paaiškėja per pusę metų. Mes tikimės, kad šio kvietimo rezultatai bus paskelbti, ko gero, kitų metų pirmąjį ketvirtį – vasario-kovo mėnesį. (...) Manau, kad tai sutaps su sinchronizacijos sąlygų išdavimu, kas turėtų būti padaryta ENTSO-E kitų metų pirmąjį ketvirtį“, – sakė ministras.
Ministras neatmetė galimybės, kad dalis finansavimo poreikio gali likti ir kitai ES finansinei perspektyvai – 2020-2027 metams.
Rugsėjo 6 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos reguliuotojai, tarp jų ir Kainų komisija, susitarė, kad bendra pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167,045 mln. eurų teks Lietuvai, apie 77 mln. eurų – Latvijai ir apie 187 mln. eurų – Estijai. Investicijas padengs „Litgrid“, AST ir „Elering“, gavusios ES paramą.
Rugsėjo 14 dieną Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė Briuselyje pritarė techniniam sinchronizavimo scenarijui.
Rugsėjo 21 dieną Lenkijos elektros perdavimo operatorė PSE pateikė oficialią paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai (ENTSO-E).
Pagal patvirtintą scenarijų sinchronizavimas vyks per jau veikiančią „LitPol Link“ jungtį ir naują jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos, bei hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse įrengtus sinchroninius kompensatorius. Jų skaičius, BNS žiniomis, svyruotų nuo 4 iki 9, vieno įrenginio kaina siektų apie 25 mln. eurų, o bendri operaciniai kaštai, priklausomai nuo įrenginių skaičiaus, – nuo 400 mln. iki 4 mln. eurų.
Birželio pabaigoje Baltijos šalys, Lenkija ir Europos Komisija (EK) pasirašė politinį susitarimą dėl sinchronizavimo projekto, kurį numatoma baigti 2025 metais.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
