Tuo metu asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius mano priešingai – jis džiaugėsi sostinėje atsiradusiu Benedikto turgumi, taip pat tuo, kad nemažai turgų atsinaujino, tarp jų – Halės.
„Ten galima rasti egzotinių vaisių, prieskonių, kažko neįprasta iš Skartvelo, iš Vidurio Azijos ar kitokio skonio. Atėjus gyvai įdomiau – gali paragaut, dažniausiai pats smulkaus verslo savininkas stovi už prekystalio“, – turgaus situaciją didžiuosiuose miestuose apžvelgė jis.
V.Butkevičiaus teigimu, niekur kitur taip nosies nepakutens skilandžio ar kumpio kvapas.
„Parduotuvėje į celofaną įkištas, o čia ateini gali paragauti, prisiminti, kaip ant ruginės duonos skanu jį užsidėti. Tikro česnako dar užsidėti – ne kokį susitraukusį, o didelį, gerai prinokusį. Žmogus ten visa tai randa ir dar pabendrauja“, – vardija jis.
„Kai kurie ateina į turgų ne naujo liemenuko ar kelnaičių, o ir gyvenimiškos informacijos“, – su tuo sutinka ir Gargždų turgaus direktorius Remigijus Budginas.
Be to, tokių potyrių kaip turguje, pasak P.Čepkausko, prekybos tinkluose nebus, nes prekių, kurios siūlomos turguose, pardavimai nepakankami, joms reikalinga geresnė priežiūra.
„Paimkim tas pačias žemuoges po kelis eurus už stiklinę (ten tikrai koks 100 g) – tai techniškai brangu ir bus tik turguose“, – teigia P.Čepkauskas.
Seka paskui vartotojų piniginės storio pokyčius
„Tačiau, jeigu judėsime į turgelius arčiau nebrangių gyvenamųjų rajonų arba kituose nei Vilnius miestuose – situacija bus kitokia – turgus padės žmonėms taupyti, jei ne per kainas, tai per galimybę nusipirkti bet kokį sveriamo produkto kiekį – dešros už vieną eurą, nekondicinių prekių pardavimus, ar per „pilkas“ pirkimo schemas, kurios kartkartėmis išlenda teisėsaugos pranešimuose“, – teigia P.Čepkauskas.
Bet kokiu atveju, turgus yra pats gyviausias prekybinis formatas, o gal net organizmas, kuris greičiausiais, anot jo, seka paskui vartotojų įpročių, piniginės storio pokyčius.
Visgi J.Gavėnas nesutinka, kad apsiperkant turguose galima sutaupyti.
„Turgus vis tiek neturės niekada tokių apimčių kaip didysis prekybos tinklas. Produktų, kad ilgalaikėje perspektyvoje galėtų pasiūlyti pigiau, sunkiai įsivaizduoju. Nebent slėps mokesčius ir veš iš Lenkijos. O ūkininkų produkcija ne tokiais dideliais kiekiais parduodama, kad galėtų būti pigiau. Čia mūsų toks bendras įsivaizdavimas, senas įprotis, žemesnės nei vidutinės klasės, pavadinkim, jausti malonumą perkant turguje“, – apibendrina jis ir teigia nematantis didelių tradicinio turgaus virsmų.
J.Gavėnas teigia nepastebintis ir to, kad turgūs, o tiksliau jų valdytojai, kviestų pas save. Tačiau su tuo nesutinka R.Budginas.
„Mes populiariname per socialinius tinklus, per renginius. Skatinam bent tradiciškai šeštadieniais apsilankyti, palaikyti vietinę bendruomenę, jos narius. Ir matome, kad yra atšviežėjimas: į turgų eina ne tik senoliai, kurie kaimuose gyvena ir po pensijos ateina į bankomatą ir apsiperka turgely, papletkina, bet ateina ir jauni žmonės su šeimomis“, – pastebi jis.
Ateitis – regiono unikalume
Tai kokia gi besitransformuojančio turgaus ateitis? Gargždų turgaus direktoriaus nuomone, pirmiausia bent jau jo mieste reikėtų sutvarkyti infrastruktūrą.
„Kad būtų teisingos komunikacijos suklotos, tvarūs aplinkotvarkiniai elementai ir moduliniai, kilnojamojo tipo statiniai. Jei sumažėjo poreikis, gali pakrautuvu nukelti, jei reikia pristatyti – pristatai ir viskas atrodo tvarkingai“, – šią savo idėją jis turi suderinti su akcininkais.
Savaitgaliais, jo manymu, galėtų suvažiuoti skirtingų gatvės maisto virtuvių autobusiukai. Kasdienybėje R.Budginas įsivaizduoja mažytį turgų, kurio erdvės išsiplėstų per miesto, rajono šventes.
Reikėtų apmąstyti ir kuo prekiauti. Tai, jo nuomone, neturėtų būti tai, ką siūlo prekybos centrai, ką galima atsigabenti iš Kinijos.
„Tai turi būti ir etno kažkiek, kad tam regionui priklausytų, jei apie kuršius šnekam, tai kažkas kuršių. Ar tai kojinės, ar tai maisto produktai“, – vizija dalijosi jis.
R.Budginui vis neišeina iš galvos Hamburgo ar Bremeno žuvų turgūs, kurių pavyzdžiu, jo suvokimu, galėtų pasekti ir Lietuva, o tiksliau, Gargždai.
„Dažnai būnu Klaipėdos senamiestyje, bet šviežios žuvies turgelio nėra. Kažkur ta produkcija išgabenama. Galima būtų užpildyti tą šviežios žuvies ar šviežios mėsos nišą. Kur galima ir kiaulienos, avienos, triušienos – visko nusipirkti, gal nedideliais kiekiais“, – teigia jis ir linki turgui tiesiog individualumo.
