Nuo 2011 metų gegužės 1-osios elektroninius kasos aparatus (EKA) privalėjo įsigyti visi maisto produktais ne lauko sąlygomis (kioskuose, automobilinėse parduotuvėse, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose) prekiaujantys smulkieji verslininkai. Nuo šių metų gegužės 1-osios tokia pati tvarka įsigaliojo ir ne maisto produktų pardavėjams.
2011 metais 4,6 tūkst. asmenų įregistravo beveik 5 tūkst. EKA, o šiemet iki spalio 1 dienos 6,5 tūkst. asmenų – 6,8 tūkst. kasos aparatų. Ypač didelis šuolis Vilniuje – kasos aparatų šiemet įregistruota net 117,3 proc. daugiau nei pernai. Tai sietina su didžiausia šalyje Gariūnų turgaviete, kurioje daugumai ne maisto produktais prekiaujančių žmonių iki šiol kasos aparatų nereikėjo.
„Išanalizavus 2010 ir 2011 metų 3 tūkst. gyventojų, kurie vertėsi individualia prekybos ne tik maisto produktais veikla, pajamų deklaracijų duomenis, nustatyta, kad už 2011 metus jie deklaravo 25 mln. litų pajamų daugiau nei už 2010 metus (atitinkamai 154 mln. Lt ir 129 mln. Lt, – red. past.)“, – kasos aparatų naudą apibendrino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Išanalizavus 2010 ir 2011 metų 3 tūkst. gyventojų, kurie vertėsi individualia prekybos ne tik maisto produktais veikla, pajamų deklaracijų duomenis, nustatyta, kad už 2011 metus jie deklaravo 25 mln. litų pajamų daugiau nei už 2010 metus.
Šių metų sausį-rugpjūtį VMI stebėjo atsitiktine tvarka atrinktų apie 600 prekeivių pardavimų apimtis, ir nustatė, kad, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, jų pardavimai padidėjo trečdaliu.
Rezultatas lyg ir turėtų džiuginti, nes valdžia bent jau ne vėjais išleido beveik 3 mln. Lt litų, skirtų kompensuoti kasos aparatų įsigijimą, bet skaičiai yra daug mažesni už tuos, kuriuos Vyriausybė žėrė gindama savo sprendimą turgaus prekeivius priversti įsigyti kasos aparatus. Tuomet valdžios atstovai tikino, kad turgavietėse dingsta šimtai milijonų neapskaitytų litų.
Prekiautojai nebesugrįžo
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (LSVPA) kasos aparatų įvedimą dengtose turgavietėse atvirai vadina valdžios fiasko ir iki šiol nepripažinta klaida. Asociacijos teigimu, labiausiai iš šio sprendimo laimėjo kasos aparatų pardavėjai.
Turgaviečių vadovai nuosaikesni. Anot jų, nuogąstavimai, kad prekeiviams bus sunku išmokti naudoti kasos aparatus, nepasitvirtino, tačiau įsigaliojusi tvarka praretino smulkiųjų verslininkų gretas turgavietėse, paskatino nemažai jų imtis kitokios veiklos ar net išvykti laimės ieškoti į užsienį.
„Iki 2011 metų gegužės 1-osios, kai įsigaliojo reikalavimas naudoti kasos aparatus dengtose turgavietėse maistu prekiaujantiems žmonėms, pas mus visos prekybos vietos buvo užimtos. Po tos dienos apie trečdalis iš maždaug 180 prekybos vietos liko tuščios. Tos vietos neužimtos iki šiol. Kovai su „šešėliu“ tai niekuo nepadėjo, nes ne ten jo ieškoti reikia“, – apmaudo neslėpė Kaune įsikūrusios Dainavos turgavietės valdytojas Merūnas Medonas.
Vyriausybės atstovai į piktą kritiką atsikerta, kad toks žingsnis, siekiant skaidrinti verslą ir atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, buvo neišvengiamas. Pasak jų, nėra ko tikėtis rezultatų po metų ar dvejų. Tikroji nauda ateis daug vėliau.
Pirkėjų vis mažiau
Tuo tarpu patys prekeiviai jau įprato prie kasos aparatų ir jų nei keikia, nei labai giria. Kai kurie išmoko ne tik spaudyti aparatų mygtukus, bet ir išpešti naudos net iš sugriežtintos apskaitos – kartais čekius pirkėjams išmuša, o kartais – ne, žodžiu, viskas kaip ir anksčiau.
Žaliakalnio turgavietėje Kaune dengtame paviljone mėsa prekiaujanti Stasė Šiaudvytienė nustebina: su kasos aparatu netgi geriau.
Galvojome, kad bus sudėtinga dokumentacija, tačiau dabar dar paprasčiau apskaitą vesti. Vis tik nei kasos aparatai, nei kiti reikalavimai turgaus nepavers prekybos centru.
„Galvojome, kad bus sudėtinga dokumentacija, tačiau dabar dar paprasčiau apskaitą vesti. Vis tik nei kasos aparatai, nei kiti reikalavimai turgaus nepavers prekybos centru. Mums patiems ir pasiruošti prekybai mėsą reikia, ir susitvarkyti, ir prekiauti, bendrauti su klientais. Turgus lieka turgumi“, – kasos aparatų įvedimo nesureikšmina nuo 1995 metų turguje prekiaujanti S.Šiaudvytienė.
Kasos aparatų įvedimui karčių žodžių negailėjęs Kauno Stoties turgaus administracijos direktorius Viktoras Rasalas jau įžvelgia ir teigiamų pokyčių: „Tai buvo savotiška atranka. Silpnesni verslininkai pasitraukė ar užsiėmė kita veikla, o liko tik sugebantys gerai dirbti šį darbą“.
Skirtinguose turguose dirbantys prekeiviai pabrėžia, kad didžiausia problema turgaus prekeiviams – ne kasos aparatai, o nuolat mažėjantis ir mažiau pinigų turintis pirkėjų srautas. Vis mažiau užsuka ir jaunimo: „Gal jie išvažiavę į užsienį, o gal jiems turguje smirda, todėl jie eina į prekybos centrus?“.
Dešimt metų Stoties turguje drabužiais, apatiniu trikotažu prekiaujanti ir penkis prekybos taškus valdanti Dalina Misiūnienė turi nemažai ištikimų klientų, tad verčiasi neblogai, bet irgi dejuoja, kad pirkėjų gretos tirpsta. „Prekes vežu iš Gariūnų, užsidedu labai nedidelį antkainį, kad paprasti žmonės galėtų įpirkti“, – savo verslo sėkmės receptą atskleidė D.Misiūnienė.
Ji, kaip ir kiti savaitraščio „15min“ kalbinti dengtų turgaviečių prekeiviai, tikino išmušanti čekius ir siūlanti juos pirkėjams, bet kad mažai kas juos ima, o dar rečiau patys paprašo. Tačiau kai kurie smulkieji verslininkai puse lūpų prasitarė: „Jei pradėsi visus čekius „čirškinti“, tai nieko neuždirbsi. Tokie yra įstatymai. Jei ateina inspektorius ir klausia, ar turime kasos aparatus – parodome ir ramu“.
Milžiniška klaida
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./E.Šablinskas |
Eduardas Šablinskas, LSVPA garbės pirmininkas:
„Vyriausybė iki šiol nepateikė analizės apie kasos aparatų įvedimo dengtose turgavietėse naudą. Mes žinome ne visiems deklaruojamus duomenis: iš 3 tūkstančių prekiautojų mėsa tik 6 tapo PVM mokėtojais. Tai parodė šitų kasos aparatų bereikalingumą ir visišką šio sprendimo fiasko. Tai parodė ir šios Vyriausybės neįgalumą arba specialistų neturėjimą. Susirinkę majauskai...
Buvo aišku, išskyrus kelias išimtis, pavyzdžiu, Gariūnus, kad smulkūs prekeiviai neįmuš tų155 tūkst. litų, kad taptų PVM mokėtojais. Tad kas iš viso to uždirbo? Kasos aparatų pardavėjai.
VMI tikrintojai, užuot demaskavę dideles „šešėlyje“ dirbančias įmones, darbo dienomis ir savaitgaliais stovėdavo ir žiūrėdavo, kaip elgsis smulkūs turgaus prekeiviai.
Dar vienas dalykas: nuo Naujųjų metų, jei fizinis ar juridinis subjektas suklys, VMI jį pagaus, jis neturės teisės priimti grynųjų pinigų ir turės įsigyti banko korteles aptarnaujantį aparatą. Tai papildomos išlaidos ir pelnas tų aparatų pardavėjams.
Ilgalaikis sprendimas
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Mykolas Majauskas |
Mykolas Majauskas, ministro pirmininko patarėjas:
„Po mūsų sprendimų prekyba atskirose dengtose turgavietėse yra išaugusi nuo 10 iki 30 proc.. Akivaizdu, kad prekyba skaidrėja ir mokesčių ilgainiui bus sumokama daugiau.
Prekeiviai skundžiasi, kad žiemą sunku naudoti kasos aparatus, bet jie reikalingi tik dengtose turgavietėse, kuriose yra pliusinė temperatūra. Yra labai aiškiai apibrėžta, kas yra dengtos turgavietės – tai yra ne tik stogas, bet ir sienos, ir langai, ir durys.
Neturime naudoti kažkokių ekstremalių sąlygų ar situacijų tam, kad paneigtume visą skaidrumo sistemą, kuri yra priimta ir taikoma visoje Europos Sąjungoje. Prekyba turi būti skaidresnė, nes iš įvairių tyrimų matome, kad „šešėlis“ buvo įsivyravęs labai plačiai.
Vertinkime kasos aparatų įvedimą kaip ilgalaikį procesą, jeigu judame link modernios, skaidrios ekonomikos, kur vieni kitais pasitikime, kur mokame mokesčius, kur nesistengiame užsiimti nelegalia veikla.
Tai tik dar vienas mažas žingsnis link to. Kai kuriais atvejais rezultatai jau matyti, kai kuriais gal dar reikės palaukti, bet tikime, kad nuosekliai eidami šiuo keliu pasieksime tą skaidrumo lygį, kuris atitiktų visus europietiškus standartus.
