Tačiau visi, besisukantys šiame versle, sutinka, reikia investicijų ir paslaugų įvairovės, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
Specialistai pataria verslui bendradarbiauti, o apie investicijas nepamiršti papasakoti garsiai. „Net jei turi tokį objektą, kuris gali sudomini ir paskatinti atvažiuoti, ilgesniam laikui žmonės neužsibus, jei ten nėra elementarių paslaugų. Jei yra apgyvendinimas ir maitinimas, kyla kita problema, kuo turistą sudominti ir pritraukti – pavyzdžiui, atsinaujinantys Zarasai praėjusiais metais įrengė 17 metrų aukščio Zaraso ežero apžvalgos ratą virš vandens, Anykščiai taip pat daug investuoja į dviračių takus ir vandens turizmą. Tačiau šiems miestams, pasak ekspertės, kaip ir daug kultūros paveldo objektų turinčiai Kelmei, didesniems turistų srautams pritraukti dar trūksta paslaugų infrastruktūros“, – vieną pagrindinių mažesnių traukos objektų problemų brėžia Mykolo Romerio universiteto docentė, turizmo ekspertė Rima Jakytė.
Pasak jos, Palangoje apstu vietų, kur galima pernakvoti ar pavalgyti, bet miestas suka galvą, ką aktyvaus ir įdomaus pasiūlyti svečiams, kai už lango kiek vėsesnis oras ir jūra nevilioja.
Lietuvos turizmo departamento vadovė Raimonda Balnienė pažymi, kad turizmo ir įvairių traukos taškų svarbą jau junta ir pačios savivaldybės, jų požiūris keičiasi, o ir traukos objektų atsiranda.
Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė įsitikinusi, kad ne visur savivaldybėms pavyksta prikalbinti verslą investuoti į turistams patrauklius objektus..
