Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, jog įmonėms būtina pagalba išlaikant darbuotojus bei šildymo kaštams padengti.
„Prašome padėti verslo viešbučiams, siūlome pagal kritimą užimtumo 50 proc. ir daugiau, tai paliestų ir regionuose esančius, ir miestuose. Tai nėra didelės sumos, nes mes neišgyvensime. Viešbučiai virs butais, o jei valstybei nereikia nei turizmo, nei viešbučių, tai yra labai didelis nusivylimas“, – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje trečiadienį sakė E.Šiškauskienė.
„Best Baltic“ viešbučių tinklo vadovas Zigmantas Dargevičius sakė, jog būtina kalbėti apie turizmo infrastruktūros išsaugojimą.
„Jei viešbučiai negauna paramos išlaikyti žiemos metu šildymą ir kitas būtiniausias prekes, mes būsime privesti viešbučius versti butais arba jie užšals. Juk išlaikyti 6-7 tūkst. kv. metrų pastatą reikia atitinkamų lėšų, o jei turistų nėra...“, – posėdyje kalbėjo jis.
Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udrius Armalis tikino, kad karantino metu didžioji dalis paramos buvo skirta stambiam verslui. Anot jo, paramos negavo kelionių agentūros, smulkieji organizatoriai, gidai.
U.Armalis siūlo smulkiam verslui bei gidams išmokėti subsidijas pagal 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM). Anot jo, tam reikėtų atitinkamai apie 3 mln. ir 2 mln. eurų.
„Turizmo verslo darbuotojai dirbo su pertraukomis du metus, jie prarado kvalifikaciją, darbo įgūdžius, todėl būtinas jų profesinių žinių ir kvalifikacijos atnaujinimas. Tam papildomų lėšų nereikia, reikia peržiūrėti RRF plane numatytas lėšas“, – Seimo komitete teigė U.Armalis.
Jis taip pat pabrėžė, jog būtina kalbėti apie aiškią turizmo atgaivinimo strategiją. Anot jo, išvykstamasis turizmas atsigauna, vietinis turizmas, tikėtina, kitais metais smuks, o atvykstamasis atsigaus ne anksčiau kaip po dvejų metų.
„Blogiau yra tai, kad sunaikinta infrastruktūra. Gidai, kurie veda ekskursijas, pasitraukė iš verslo, o juos parengti reikės bent penkerių metų“, – kalbėjo jis.
Turizmo rinkodaros asociacijos atstovė Regina Navickienė teigė, jog vietos turizmui taip pat praverstų parama padengti dalyvavimo tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“ išlaidas.
„Bent ploto nuomą, nes susidaro nemaža suma ir gal tie lietuviai, kurie dirba su vietiniu ir atvykstamuoju turizmu, sugebėtų pristatyti naujus savo sukurtus produktus“, – kalbėjo ji.
Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovo Mariaus Gorochovskio, kitąmet turizmui numatyta daugiau nei 4,3 mln. eurų, iš jų beveik 3 mln. eurų – biudžeto lėšos, o dar 1,3 mln. – Europos Sąjungos lėšos.
„Didžiąją dalį lėšų per savo veiklas panaudos įgyvendinant įvairias rinkodaros ir kitokias priemones nacionalinė turizmo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, – posėdyje sakė M.Gorochovskis.
Pasak „Keliauk Lietuvoje“ vadovo Daliaus Morkvėno, 455 tūkst. eurų kitąmet numatoma skirti įvairiems tyrimams, vartotojų pažinimui bei geresniam turistų apskaitos fiksavimui.
Grupinio turistų srauto atsistatymui ir pagalbai megzti ryšius su užsienio rinkomis numatoma 584 tūkst. eurų, Lietuvos žinomumo didinimui – 800 tūkst. eurų, o ES finansuojamoms nekomercinių Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų pristatymo priemonėms – 1,3 mln. eurų.
Tuo metu parlamentaras Lukas Savickas pabrėžė, kad šios priemonės būtų tinkamos esant įprastai, o ne pandeminei situacijai, per kurią sektorius nukentėjo bene labiausiai.
„Mes negalime tiesiog taikyti to paties kurpalio turizmui, kaip ir kitiems sektoriams. Turime kalbėti apie adekvačias priemones, apie pagalbą sektoriui, kuris vis dar neatsigavo ir kurį laiką dar negalės atsigauti, tos priemonės turi būti numatytos“, – posėdyje sakė L.Savickas.
Seimo narė Laima Mogenienė taip pat teigė pasigendanti valstybės strategijos turizmo klausimais ir atsižvelgiant į situaciją.
