Statistikos agentūros duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 61,14 proc., palyginti su 54,4 proc. vasario mėnesį.
Silpstanti lira ir didėjančios pragyvenimo išlaidos tapo pagrindiniu visuomenės nepasitenkinimo šaltiniu Turkijoje, tuo metu kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas rengiasi naujiems rinkimams kitais metais.
Paskelbus naujausius infliacijos duomenis, Turkijos nacionalinė valiuta išliko stabili – JAV dolerio atžvilgiu kursas siekė 14,7 liros, o euro atžvilgiu – 16,2 liros.
Karas Juodosios jūros kaimynystėje padarė didelį poveikį Turkijai, nes Rusija yra pagrindinė energijos tiekėja, o Ukraina gabena kviečius.
Turkijos turizmo pramonė taip pat daugiausia priklauso nuo turistų iš Rusijos.
Nors pasaulio šalys susiduria su augančia infliacija, Turkijos problemas paveikė ir R.T.Erdogano netradicinis ekonominis požiūris.
Turkijos lyderis atmeta idėją, kad su infliacija reikėtų kovoti didinant pagrindines palūkanų normas, kurio, jo manymu, skatina kainų augimą dar labiau. Tokia idėja prieštarauja įprastam ekonominiam mąstymui.
Sausio mėnesį R.T.Erdoganas pakeitė valstybinės statistikos agentūros vadovą.
Turkijos žiniasklaida pranešė, kad jis buvo nepatenkintas paskelbtais infliacijos skaičiais, tuo tarpu opozicija mano, kad oficialūs skaičiai toli gražu neatspindi tikrovės.
