Nuo trečiadienio prekybos sesijos pradžios liros kursas buvo nusileidęs iki 3,9826 liros už JAV dolerį, tačiau vėliau atsitiesė iki 3,9640 liros ir buvo 0,2 proc. žemesnis negu antradienio prekybos sesijos pabaigoje.
Nuo metų pradžios liros kursas krito 12,4 procento. Turkijos valiuta pinga jau penktus metus iš eilės.
Tuo tarpu biržos indeksas „Borsa Istanbul 100“ nuo trečiadienio sesijos pradžios paūgėjo 0,4 procento.
Antradienį Turkijos centrinis bankas surengė intervenciją, kurią ekspertai pavadino palūkanų normos padidinimui lygiaverte priemone, rašo JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal“. Centrinis bankas paskelbė, kad nuo lapkričio 22 dienos skolinimosi apribojimai bankams sumažinami iki nulio. Pasak „Brown Brothers Harriman“ (BBH) analitikų, dėl tokios priemonės finansavimo kaina padidėja vidutiniškai ketvirčiu procentinio punkto.
„Tokios priemonės aiškiai nepakanka ir jos buvo imtasi pavėluotai“, – nurodoma finansinių paslaugų įmonės parengtoje apžvalgoje.
Spalio mėnesio posėdyje centrinis bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos, kuri šiuo metu sudaro 12,25 procento. BBH vertinimais, jeigu norma nebus padidinta, liros kursas artimiausiu metu gali lengvai perkopti 4 lirų už JAV dolerį ribą.
Tuo tarpu nesutarimai su vyriausybe pinigų politikos klausimais varžo Turkijos centrinio banko veiksmų laisvę: šalies prezidentas Recepas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad centrinis bankas pasirinko neteisingą kelią, nes didelės palūkanų normos skatina infliacijos Turkijoje kilimą, o ne jos mažėjimą.
Metinė infliacija Turkijoje rugsėjį sudarė 11,2 procento. Naujausiomis centrinio banko prognozėmis, šių metų pabaigoje infliacija sudarys 9,8 proc., o 2018 metų pabaigoje – 7 procentus. Vidutiniu laikotarpiu ji turėtų sumažėti iki 5 procentų.
Tuo tarpu nacionalinės valiutos pigimas yra itin nepalankus Turkijos įmonėms, kurių bendra skola užsienio valiuta sudaro apie 300 mlrd. JAV dolerių, tačiau daugelis įmonių neturi pajamų užsienio valiuta, kad galėtų patenkinti savo skolos tvarkymo poreikius.
