Nepaisydamas augančios infliacijos ir silpstančios liros, bankas sumažino palūkanų normą nuo 18 iki 16 procentų.
Paskelbus žinią, liros kursas nukrito į rekordiškai žemą teritoriją dolerio ir euro atžvilgiu.
R.T.Erdoganas jau seniai spaudžia pinigų politiką formuojantį banką mažinti palūkanų normas, tikėdamasis, kad tai padidins skolinimą ir paskatins investicijas bei ekonomikos augimą.
Ši ekspansinė politika padėjo Turkijos ekonomikai augti per visą koronaviruso pandemiją, o jai sekėsi kur kas geriau nei kitoms besivystančios rinkos kaimynėms.
Visgi nuostolių taip pat buvo.
Nuo metų pradžios lira prarado penktadalį savo vertės JAV dolerio atžvilgiu, o metų infliacija pasiekė beveik 20 proc., keturis kartus viršydama vyriausybės tikslinį lygį.
Turkai konvertuoja turimas santaupas į užsienio valiutas ir auksą, siekdami išsaugoti mažėjančias santaupas.
Ketvirtadienio paskelbtas palūkanų normos sumažinimas dar kartą patvirtina, kad „pinigų politika yra iš tiesų veikiama R.T.Erdogano“, rašoma „Eurasia Group“ savo ataskaitoje.
Tyrimų institutas pažymėjo, kad vis daugiau verslo lyderių, įskaitant didžiausią Turkijos pramonės asociaciją, ragina centrinį banką atgauti nepriklausomybę ir sutelkti dėmesį į liros kurso stabilizavimą.
R.T.Erdoganas gali „nutempti Turkijos ekonomiką į prezidento sukeltą krizę“, pridūrė „Eurasia Group“.
