EK teigimu, makroekonominę situaciją reikėtų papildomai ištirti Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Lietuva ataskaitoje minima kaip drausminga ES narė.
„Iki 2008 metų Lietuvoje buvo labai didelis einamosios sąskaitos deficitas, kurį nulėmė kainų konkurencingumo sumažėjimas ir vartojimo augimas. Tačiau kriziniais metais priėmus griežtas fiskalinės ir viešųjų finansų stabilizavimo priemones, einamosios sąskaitos deficitas ženkliai sumažėjo. Lietuvos grynųjų tarptautinių investicijų balansas viršija normą, tačiau grynoji užsienio skola yra gerokai mažesnė, atsižvelgiant į tiesiogines užsienio investicijas“, – rašoma ataskaitoje.
Atidesnė makroekonomikos analizė nebuvo pasiūlyta sunkioje finansinėje situacijoje esančioms Graikijai, Airijai, Portugalijai ir Rumunijai, nes šių valstybių būklė ir taip atidžiai stebima Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo atstovų.
„Lietuvos ekonomika per pastaruosius metus buvo geriau subalansuota: grįžome į vėžes ir einame gera kryptimi. Gerai, kad pradėjo veikti šis perspėjimo mechanizmas. Tai tarsi rentgenas, kuris peršvies iš visų pusių kiekvieną šalį ir įspės apie galimas rizikas bei padės užkirsti joms kelią. Šios analizės pagrindas yra Eurostat statistikos duomenys. Man, kaip už statistiką atsakingam Komisijos nariui svarbu, kad šie duomenys būtų kokybiški ir savalaikiai, teikiami nepriklausomų statistikos tarnybų,“ – sakė Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta.
