Visgi „Ignitis grupės“ tvarumo vadovas Valentas Neviera kviečia į sparčiai griežtėjantį tvarumo reguliavimą pažvelgti kaip į galimybę užtikrinti verslo atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje. Jau gegužės 16 d. V.Neviera savo įžvalgomis dalinsis ir tvarumo konferencijoje „Momentum“.
– Dabartinė pasaulio situacija daugeliui kelia nerimą ir neužtikrintumą, tačiau įmonės tuo pat metu skatinamos kurti tvarumo strategijas, raportavimo mechanizmus ir kartais nemažai investuoti tai įgyvendinant. Tai neretai sukelia skeptiškų nuomonių. Kaip manote, ar dabartinėje situacijoje tvarumo tikslai, kuriuos kelia įmonės, yra realūs?
– Siekiant, kad tikslai būtų efektyvūs ir įgyvendinami, išties verta atkreipti dėmesį į esamas aplinkybes ir išsikelti realius siekius. Taip pat svarbu nepamiršti tikslus periodiškai peržiūrėti ir atnaujinti juos pagal situaciją. Tokie įvykiai kaip pandemija ar visai šalia vykstantis karas kai kuriuos verslus privertė labiau susikoncentruoti į tai, kas yra šiandien, ieškoma, kaip išgyventi dabar.
Tuo pačiu tie įvykiai tarsi labiau atvėrė akis, parodė, kad tam tikrais atvejais buvome priklausomi nuo tų sričių ir šalių, nuo kurių priklausyti visgi nenorime ir nereikėtų. Tai padeda persiorientuoti į saugesnius verslo modelius, kurie gal kiek tvaresni ilgalaikėje perspektyvoje.
– Dažnas vadovas tvarumą mato ne kaip pelningą investiciją, o kaip didžiules išlaidas. Kaip pakeisti požiūrį, jog tvarumas yra ne tai, kas kainuoja, o tai, kas atneša vertę bei finansinę naudą?
– Turint omenyje didėjančią tvarumo reguliavimo apimtį ir iš to kylančias užduotis, tokį požiūrį galiu suprasti, tai tikrai gali neraminti. Visgi, manau, čia svarbu pažiūrėti platesniu kampu. Matyt, verslo tikslas negali būti tiesiog tvarumas pats savaime. Nelabai lengva būtų net apibrėžti, kas tai yra.
Prasmingas verslo tikslas – pelningumas, derinamas su siekiu užtikrinti, kad tai, kuo užsiimama šiandien, bus gyvybinga ir reikalinga žmonėms ir ateityje. Tad kai įvertiname, kad mūsų poveikis aplinkai ir žmonėms gali atsigręžti kitu kampu – per rizikų, su kuriomis verslas susiduria ar susidurs ateityje, pasireiškimą, į tvarumą tampa lengviau žiūrėti kaip į verslo tęstinumo ir stabilumo užtikrinimo būdą.
Manau, pirmiausia verta atsakingai įsivertinti savo poveikius, rizikas, galimybes ir tuomet inicijuoti veiksmus pagal prioritetus. Svarstyčiau paprastai. Keičiasi reguliavimas, vartotojų poreikiai ir daugelis kitų aplinkybių, o aš tuo pat metu noriu, kad mano verslas sėkmingai veiktų ir dabar, ir ateityje. Tai ką reikšmingo dėl to galiu padaryti šiandien ir ką darysiu rytoj, kad suvaldyčiau ateities rizikas?
– Gal problema tame, kad dar negalime pamatyti finansinės naudos, rezultatų, kuriuos atnešė ilgalaikė tvarumo strategija? Juk viskas gana nauja.
– Grąžos apskaičiavimo būdų yra įvairių ir tikrai yra verslų, kurie supranta, kad kitos krypties, nei tvarumas jų veiklai tiesiog nebėra. Kaip ir mums – energetikos bendrovei. Labai aiškiai matome, jog ateitis yra atsinaujinantys ištekliai ir tam skiriame didžiausią dėmesį.
Grįžtant prie grąžos, be jokios abejonės, tai yra labai svarbu ir tai galima matuoti. Verslai, kurie siūlo tvarius sprendimus, gali pasidalinti gerąja praktika, tik galbūt tai nėra taip įprasta mūsų aplinkoje. Kitas aspektas yra mano jau minėtos rizikos.
Manau, labai svarbu įtraukti tvarumo aspektus į organizacijoms įprastą rizikų vertinimą. Tokiu būdu suinteresuotieji organizacijos sėkme žinos, kiek vienos ar kitos, su aplinka, žmonėmis ar valdysena susijusios rizikos, gali turėti įtakos organizacijos veiklos ir finansiniams rezultatams.
Šios rizikos, kaip ir krizė, iš kitos pusės yra ir galimybė. Ką tos galimybės reiškia, kaip jas galima kuo geriau išnaudoti? Svarbu rasti atsakymus į šiuos klausimus, nes tai taip pat turi finansinę išraišką.
– Tie, kurie neįtraukia tvarumo į savo rizikas ir jų skaičiavimus dabar, turbūt, vienaip ar kitaip turės tą pradėti daryti esant naujoms ES direktyvomis. Kas naujo įvyko šiais metais?
– Daug dėmesio šiemet skiriama Įmonių tvarumo informacijos atskleidimo direktyvai. Pirmosios įmonės ataskaitas pagal šios direktyvos reikalavimus turės pateikti jau už 2024-uosius, tad pasiruošimas įsibėgėja. Jau yra įmonių, tiesa, kol kas daugiausia – ne Lietuvoje, kurios jau 2023 metų ataskaitas parengė atsižvelgdamos į šiuos reikalavimus.
Tarp pirmųjų, kurioms taikoma direktyva, patenka ir „Ignitis grupė“, tad aktyviai ruošiamės, siekdami integruoti naujus reikalavimus į esamas struktūras, duomenų rinkimo būdus. Tuo pačiu žinome, kad pamažu turėsime įtraukti, dalį jau įtraukėme, ir savo vertės grandinėje esančias įmones, iš kurių turėsime gauti duomenis.
Šiame darbe dar yra nežinomųjų, galiausiai tai dar net nėra perkelta į nacionalinius teisės aktus – Lietuvoje įstatyminė bazė turėtų pasikeisti tik metų viduryje. Visgi laukti neverta, teisės aktų projektai paskelbti, žinome, ką reikės daryti, tad reikia ruoštis čia ir dabar.
– Ar jau pavyko pasitvirtinti tam tikrus aspektus, kuriuos rekomenduotumėte verslams, kurie tik pradeda? Kokius duomenis tikrai verta pradėti rinkti?
– Pirmas dalykas, kuris tikrai bus reikšmingas visiems, tai informacija apie poveikį aplinkai, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Jei dar nepradėjote skaičiuoti emisijų, raginu tai pradėti daryti, žiūrėti, kokie duomenys tam reikalingi, kaip juos galima gauti ir pan. Mes tai jau kurį laiką darome ir vis dar susiduriame su iššūkiais dėl tikslesnių duomenų.
Visiems svarbūs yra ir rodikliai susiję su žmonėmis, kurie yra organizacijoje, taip pat su bendruomenėmis, klientais, partneriais. Svarbu rinkti duomenis apie tai, kaip darbuotojams sekasi saugiai dirbti, apie jų įvairovę, kompetencijas, kaitą ir t. t.
Tai tie duomenys, kuriuos daugelis organizacijų jau turi, jau juos nagrinėja, tik ne visą laiką pagalvoja, kad tai būtent tie tvarumo duomenys, kuriuos greičiausiai reikės raportuoti visoms organizacijoms. Na, o duomenų sąrašas pildysis priklausomai nuo organizacijos veiklos srities ir rizikų, kurios kyla toje veikloje.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad nefinansinė, tvarumo informacija ilgainiui turės būti užtikrinama. Galima sakyti, kad auditoriai į ją žiūrės taip pat, kaip dabar žiūri į finansinius duomenis. Šį aspektą svarbu iš karto įsivertinti ir atitinkamai ruoštis.
