Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo aptariama valstybės Stabilumo programa – tai lyg taikinys finansinių tikslų, į kuriuos turėtų taikytis politikai, nenorėdami pažeisti ES žaidimo taisyklių.
„Ką mes čia matome iš jūsų gerų grafikų, Stabilumo programos, ar nebūtų galima vadinti šitų perspektyvų jau tokia ryškia stagnacijos programa? Nes ką mes jau matome – BVP augimo skaičiai visiškai susitapatina jau 2021-2022 m. su ES augimo skaičiais. Tai reiškia, kad mes su savo 80 proc. BVP vienam asmeniui, lyginant su ES vidurkiu, užstringame ilgam dešimtmečiui. Taip sakant – taip, kaip Graikija ir Portugalija“, – stebėjosi Finansų ministerijos pristatymu A.Kubilius.
Jis konstatavo, kad „nenusimato jokių faktorių pagal dabartinę situaciją, nei kokių nors papildomų didelių pinigų, nei produktyvumo augimo, nei darbo jėgos prieaugio, kurie leistų tikėtis, kad augimas būtų bent, sakysim, dvigubai didesnis nei ES“.
„Ar aš teisingai sakau, kad tą žodį stabilumas jau reikia keisti į žodį stagnacija? Tokią perspektyvą mes turim“, – rėžė A.Kubilius.
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė tokių teiginių neneigė.
„Dėl epitetų, tai mes galime įvairių pririnkti – mes, pavyzdžiui, pavadintume tvaraus augimo. O jei rimtai, aš sutinku, tas 2 su trupučiu procento neatrodo labai įspūdingai. Kita vertus, jei lygini su vidurkiu, tai mes augame dvigubai sparčiau nei euro zonos vidurkis – tai negalime sakyti, kad mes nebesivysime. Bet bendrai, tai žinoma, reikia galvoti apie produktyvias investicijas, apie produktyvumo augimą, apie investicijų pritraukimą – tai labai aiškus būdas, kaip mes galime vytis sparčiau“, – tvirtino M.Tuskienė.
Pasak jos, „mūsų visų reikalas užtikrinti“, kad europinės lėšos, nors jų mažėja, būtų investuojamos produktyviai.
„Sakome mažėja, bet jų sumažės ne taip labai stipriai. Taip, pradinis pasiūlymas 24 proc. mažesnis, bet galbūt galutinis rezultatas bus kiek geresnis. Bet vis tiek ES pinigų suma yra pakankamai didelė – tai čia yra užduotis, kad bent jau tie ateinantys išoriniai pinigai būtų į produktyvias investicijas, kaip suprantu, ties tuo ir dirbama“, – kalbėjo M.Tuskienė.
Į Europos Parlamentą lagaminus besikraunantis A.Kubilius suabejojo.
„Iš mūsų patirties 15 metų ES – ar tikitės, kad mes iš tikrųjų turime to potencialo, politinio, intelektinio, kad pakeistume tą, ką iki šiol darydavome? Mes iki šiol gaudavom daug pinigų, bet to produktyvumo nesugebame auginti“, – atsiduso A.Kubilius.
M.Tuskienė atsakė: „Aš negaliu pasakyti, ar bus pokyčiai, bet prielaidos pokyčiams yra. Viskas paruošta sprendimų priėmimui“.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, taip pat išvažiuojantis dirbti į Europos Parlamentą, Stasys Jakeliūnas baigdamas posėdį apibendrino: „Portugališka liga – kai baigiasi injekcijos, pasirodo tikrasis vaizdas. Neramu, kad tas tikrasis vaizdas nepasirodytų“.
Prognozės pasitvirtins, jei niekas nesikeis
Lietuva šiuo metu išlieka tarp pirmūnių visoje ES pagal finansinį atsakingumą – pagal skolos mažumą esame šešti, pagal perteklių biudžetuose – devinti, pristatė M.Tuskienė.
„Augame vis dar sparčiau nei euro zonos vidurkis. Pernai BVP augimas sudarė 3,4 proc., šiemet prognozuojame 2,6 proc., kitąmet – 2,4 proc.“, – sako M.Tuskienė. Ji pastebėjo, kad prognozės pastaruoju metu vis prastinamos.
Anot jos, didelės dramos nėra, tačiau augimo lūkesčiai mažinami visame pasaulyje, įskaitant ir didžiąsias rinkas. Dėl to ir rizikų Lietuvos ekonomikai daugėja į neigiamą pusę.
Daugiausia parlamente kalbėtasi apie tai, kaip vykdomi biudžetai – Finansų ministerija laikėsi pozicijos, kad ūkiui augant sparčiau nei potencialas, Lietuvos fiskalinė politika yra neutrali. Valstybės kontrolės pozicija išsiskyrė – Lietuva šiek tiek kaitina savo ūkį ir laikosi anticiklinės politikos.
„Palaipsniui kaupiame rezervus ir matote rezervų dydžius“, – ramino M.Tuskienė.
Konservatorius Mykolas Majauskas pasiteiravo, kaip su tokia programa, pagal kurią per biudžetus bus perskirstoma iki 31,8 proc. BVP, ketinama sukurti gerovės valstybę, apie kurią savo programoje minėjo būsimasis prezidentas Gitanas Nausėda.
M.Tuskienė paaiškino, kad dokumentai – kaip nuotrauka, jie sudaryti užfiksuojant esamą situaciją.
„Be abejo, perrašysime, kai teiksime biudžeto projektą rudenį. Tai nėra nejudami dalykai, tai yra to momento nuotrauka, kuri apima to momento priimtus sprendimus, bet kurie kiti sprendimai atsispindės biudžeto projekte“, – kalbėjo M.Tuskienė.
Ji aiškina, kad esama programa, prognozės bus įgyvendintos tuomet, „jei nieko neįvyktų“.
„EK prognozė mums duoda indikaciją ir supratimą, kaip mes atrodytume, jei niekas neįvyktų. Ta nuotrauka daryta 2017 metais. Tai nėra, kad mes prognozuojame. Ir gerai – gali susidaryti vaizdas, kad ir mes taip matome. Mes kalbame šiame dokumente ne nuo savęs, ilgalaikė prognozė yra EK prognozė – nereikia ten nueiti“, – pripažino M.Tuskienė.
Ji pristatė, kad biudžetų pajamos šiemet renkamos daugiau ar mažiau pagal planą.
„OECD paskelbė praėjusią savaitę prognozes. Tendencija bendrai – euro zonos prognozės šiek tiek pagerintos. Tos nuotaikos įvairios, rizikos yra, ir nei vienas ekonomistas nenori šviesių lūkesčių paišyti, tačiau naujausi ekonominiai rodikliai tikrai nerodo, kad einame žemyn“, – kalbėjo M.Tuskienė.
Valstybės kontrolė gegužės 14 d. įvertino, kad nors valdžios pajamos augo sparčiau nei išlaidos, rezervuose sukaupta suma pernai buvo 38 mln. eurų mažesnė nei planuota. Be to, ir perteklių lėmė ne geresnis mokesčių administravimas, o apskaitos vingrybės – išlaidų ginkluotei ir karinėms atsargoms atvaizdavimas kaupiamuoju principu. Tai reiškia, kad, kol pirkiniai nepristatyti, jiems įsigyti išleisti pinigai nelaikomi išlaidomis.
Valstybiniai auditoriai įvertino, kad Lietuva ekonomikos pakilimo laikotarpiu toliau skatina ekonomiką – vykdo prociklinę fiskalinę politiką, nors reikėtų bent jau neutralios.
