Prezidento Alberto Fernandezo administracija tikisi persiderėti dėl didesnės dalies užsienio skolos – 195 mlrd. iš 311 mlrd. JAV dolerių, įskaitant itin nepopuliarią 57 mlrd. JAV dolerių pagalbos paskolą, kurią 2018 metais suteikė TVF.
Į valdžią prieš du mėnesius atėjęs A.Fernandezas atsisakė paskutinės 13 mlrd. JAV dolerių vertės paskolos išmokos, taigi ši Argentinos skola Fondui sudaro 44 mlrd. JAV dolerių.
„Argentinos institucijos siekia spręsti sudėtingas ekonomines ir socialines problemas, su kuriomis susiduria šalis“, pažymima po susitikimų su vietos pareigūnais trečiadienį paskelbtame TVF pranešime.
„Jos įgyvendino tam tikras priemones, kuriomis siekia spręsti skurdo didėjimo problemą, ir taip pat imasi priemonių stabilizuoti ekonomiką.“
Tačiau Fondas pridūrė, jog reikia labiau stengtis sumažinti infliaciją.
Palyginti su ankstesne TVF analize, kuri buvo atlikta 2019 metų liepą, kai šalies skolos dydis dar buvo valdomas, Argentinos gebėjimas tvarkyti savo skolą gerokai suprastėjo, pažymėjo TVF.
Pesas nuo to laiko nuvertėjo daugiau nei 40 proc., tarptautinės atsargos sumažėjo maždaug 20 mlrd. JAV dolerių, o realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko labiau, negu anksčiau buvo prognozuota.
Dėl to valstybės skola iki 2019 metų pabaigos padidėjo iki beveik 90 proc. BVP.
„Atsižvelgdami į šiuos pokyčius, ... TVF ekspertai dabar laikosi nuomonės, jog Argentinos skola yra netvari“, – pažymima Fondo paskelbtame pranešime.
TVF ekspertai padarė išvadą, jog šalis negalės sumažinti savo skolų naštos iki priimtino lygio, jeigu skola nebus restruktūrizuota, ir paragino vyriausybę surengti derybas su privačiais investuotojais bei mėginti juos įtikinti pritarti restruktūrizavimui.
Pasak Fondo, privatiems kreditoriams teks įnešti „svarų indėlį“, kad šalis galėtų įveikti skolų krizę.
2001 metais 100 mlrd. JAV dolerių vertės skolinių įsipareigojimų neįvykdžiusi Argentina tapo rinkos parija ir peronistas A.Fernandezas siekia, kad tai nepasikartotų.
