„Regionas susiduria su stagfliacijos perspektyva: augimas yra mažesnis nei prognozuota, o infliacija – didesnė“, – teigė TVF Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono departamento direktorės pareigas laikinai einanti Anne-Marie Gulde-Wolf.
Regiono perspektyvų apžvalga, paskelbta po praėjusią savaitę paskelbtos Pasaulio ekonomikos perspektyvų apžvalgos, rodo, kad Azijos augimo prognozė sumažinta iki 4,9 proc., atsižvelgiant į sulėtėjusią Kinijos ekonomiką, darančią neigiamą poveikį kitoms glaudžiai susijusioms ekonomikoms.
Skaičiuojama, kad šiais metais infliacija augs 3,2 proc. – visu punktu daugiau nei tikėtasi sausį, pažymėjo TVF atstovė.
„Nepaisant sumažėjusios prognozės, Azija išlieka dinamiškiausiu pasaulio regionu ir svarbiu pasaulinio augimo šaltiniu“, – pridūrė A.-M. Gulde-Wolf.
Visgi Rusijos invazija į Ukrainą ir Vakarų sankcijos Maskvai padidino maisto ir degalų kainas visame pasaulyje, o didžiųjų šalių centriniai bankai kelia palūkanų normas, siekdami kovoti su infliacija, kuri darys spaudimą šalims, turinčioms didelių skolų.
Didesnis nei tikėtasi Kinijos augimo sulėtėjimas dėl užsitęsusių ar plačiau taikomų pandeminių ribojamųjų priemonių arba ilgesnio nei tikėtasi nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio kelia „didelę riziką regionui“.
„Šis metas yra sudėtingas pinigų politikos formuotojams, mėginantiems įveikti spaudimą augimui ir kovoti su augančia infliacija“, – teigė TVF pareigūnė, pažymėjusi, kad neigiami veiksniai dar labiau padidins COVID-19 pandemijos padarytą žalą.
Kalbant apie konkrečias regiono šalis, prognozės skiriasi priklausomai nuo šalių priklausomybės nuo importuojamos energijos ir ryšių su Kinija.
Ramiojo vandenyno salose įsikūrusių šalių augimas smarkiai sulėtėjo, tuo metu Australija stebimas nedidelis pagerėjimas.
TVF teigė, kad vyriausybėms reikės parengti ryžtingus atsakus, pradedant tiksline pagalba nepasiturintiems namų ūkiams, kurie labiausiai nukentėjo nuo augančių kainų.
Daugeliui šalių teks sugriežtinti pinigų politiką, augant infliacijai, o smarkiai įsiskolinusioms valstybėms gali tekti mažinti išlaidas ir net ieškoti galimybių mažinti ar nurašyti skolas, teigė fondo ekonomistai tinklaraščio įraše.
„Lėtesnis augimas ir kylančios kainos kartu su karo, viruso ir griežtėjančių finansinių sąlygų iššūkiais apsunkins ir taip sudėtingą politinį kompromisą tarp ekonomikos atsigavimo palaikymo ir infliacijos bei skolų stabdymo“, – rašoma tinklaraštyje.
