Prieš dvejus metus išplitus koronavirusui, vyriausybės ėmėsi išskirtinių priemonių savo ekonomikoms paremti, įskaitant skolų grąžinimo sustabdymą arba didelio masto paskolų siūlymą.
Tačiau dėl šių programų kai kurių sektorių, įskaitant labiausiai viruso sutrikdytas ekonomikos dalis, pavyzdžiui, turizmo ir restoranų sektorius, taip pat mažas pajamas gaunančių namų ūkių įsiskolinimo lygis išaugo, pranešė Vašingtone įsikūręs fondas.
Viename savo Pasaulio ekonomikos apžvalgos skyriuje TVF teigė, kad skolos našta per ateinančius trejus metus gali sumažinti išsivysčiusių šalių augimą 0,9 proc., o besivystančių rinkų augimą – 1,3 procento.
„Manoma, kad finansiškai suvaržyti namų ūkiai ir pažeidžiamos įmonės, kurių skaičius ir procentinė dalis išaugo per COVID-19 pandemiją, dar labiau sumažins išlaidas, ypač šalyse, kuriose nemokumo sistema yra neefektyvi, o fiskalinė erdvė yra ribota“, – perspėjo TVF.
Siekdamos išvengti problemų paaštrėjimo, vyriausybės turėtų „subalansuoti“ pagalbos ir išlaidų programų laipsniško panaikinimo tempą.
„Ten, kur atsigavimas vyksta gerai, o balansai yra geros būklės, fiskalinė parama gali būti sumažinta greičiau, palengvinant centrinių bankų darbą“, – teigia TVF.
Sunkumų patiriantiems sektoriams vyriausybės galėtų pasiūlyti pagalbą, kad užkirstų kelią bankrotams, arba paskatų restruktūrizavimą, o ne likvidavimą.
„Siekiant sumažinti naštą valstybės finansams, būtų galima numatyti laikinus didesnius perviršinio pelno mokesčius. Tai padėtų susigrąžinti dalį pervedimų įmonėms, kurioms jų nereikėjo“, – mano skolintojas.
