Pasaulio skola šiuo metu siekia 256 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).
Tai yra aukštas lygis, į kurį viso pasaulio šalys turės atsižvelgti, dėdamos pastangas atgaivinti savo ekonomikas nuo COVID-19 sukelto nuosmukio bei spręsdamos naujų koronaviruso variantų, tokių kaip omikron, keliamus iššūkius.
„Įsiskolinimo šuolis aiškinamas poreikiu apsaugoti žmonių gyvybes, išsaugoti darbo vietas ir išvengti bankrotų bangos. Jei vyriausybės nebūtų ėmusiosi veiksmų, socialinės ir ekonominės pasekmės būtų buvusios pražūtingos", – savo tinklaraštyje parašė TVF pareigūnai, paskelbę informaciją apie fondo Pasaulinės skolų duomenų bazės atnaujinimą.
„Visgi skolos šuolis didina pažeidžiamumą, ypač griežtėjant finansavimo sąlygoms. Didelis skolos lygis daugeliu atvejų riboja vyriausybių gebėjimus remti atsigavimą bei privataus sektoriaus pajėgumus investuoti vidutinės trukmės laikotarpiu“, – pridūrė fondas.
Pasaulio viešosios skolos ir BVP santykis pasiekė rekordinį lygį – 99 proc. BVP, o vyriausybių skolinimuisi teko daugiau nei pusė viso praėjusių metų skolos prieaugio. Namų ūkių skola taip pat pasiekė rekordinį lygį, nurodė TVF.
Šiuo metu valstybės skolos dalis bendroje pasaulio skoloje yra pasiekusi didžiausią lygį nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio. Pasak TVF, tai lėmė politinės priemonės, kurių imtasi prasidėjus COVID-19 pandemijai, taip pat siekiant suvaldyti 2008 metų pasaulinės finansų krizės padarinius.
Remiantis surinktais duomenimis, turtingesnėms šalims teko 90 proc. praėjusių metų pasaulio skolos prieaugio. Tose šalyse augo ir viešojo, ir privataus sektorių skolos.
Prasčiau besiverčiančios šalys, pavyzdžiui, besivystančios ir mažas pajamas gaunančios besivystančios šalys, prisiėmė daug mažesnį įsiskolinimą.
Kinijai teko 26 proc. pasaulio skolos prieaugio 2020 metais.
