Joje nurodoma, kad per ketvirtį amžiaus po komunizmo žlugimo iš Rytų Europos išvyko beveik 20 mln. žmonių, arba maždaug 5,5 proc. visų gyventojų.
„Kadangi nemažą dalį šių žmonių sudarė kvalifikuoti emigrantai, jie, tikėtina, davė naudos pagrindinėms priimančioms šalims Europos Sąjungoje ir, savo ruožtu, visai ES“, – teigiama TVF ataskaitoje.
Fondo atliktas tyrimas rodo, kad 2012 metais Vidurio ir Rytų Europos šalių bendrasis vidaus produktas (BVP) galėjo padidėti 7 proc., jeigu 1995-2012 metais nebūtų vykusi masinė emigracija iš šio regiono.
Kvalifikuotos darbo jėgos išvykimas „prisidėjo prie finansinės naštos, kilusios dėl“ pakitusio dirbančiųjų ir nedirbančiųjų santykių, pažymima TVF ataskaitoje.
Fondas taip pat perspėjo, kad itin išsilavinusių žmonių išvykimas lėtina pažangą ir inovacijas šalyse, iš kurių jie išvyksta.
Ataskaitoje taip pat sakoma, kad nors migrantų namo siunčiami pinigai „iki tam tikro lygio sušvelnina neigiamas masinės migracijos pasekmės“, tokio perlaidos taip pat kenkia pinigus gaunančių žmonių darbo etikai.
TVF taip pat prognozuoja, kad šalių, iš kurių išvyksta žmonės, BVP augimas ir toliau lėtės, jeigu materializuosis migracijos prognozės laikotarpiui iki 2030 metų. „Bendras BVP nuostolis gali siekti iki 9 proc.“, sakoma ataskaitoje.
TVF ekspertai teigia, kad labiausiai nukentės Baltijos šalys ir Bulgarija bei Rumunija.
