TVF kaip sąlygą dėl savo dalyvavimo įgyvendinant 86 mlrd. eurų vertės finansinės pagalbos Graikija programą iškėlė reikalavimą, jog būtų sumažinta Graikijos skolų našta. Tačiau kelios euro zonos narės, ypač Vokietija, tai vilkina ir reikalauja daugiau įrodymų, kad skolų slegiama Graikija vykdo reformas.
„Mes ir toliau dirbsime dėl šios skolų naštos sumažinimo priemonių paketo“, – Italijos pietiniame Bario mieste sakė Ch.Lagarde po šiuo klausimu surengtų derybų, kurios įvyko Didžiojo septyneto šalių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo kuluaruose.
„Trūksta aiškumo, ir aš tikiuosi, kad Europos partneriai sieks tolesnės pažangos šioje srityje“, – sakė TVF vadovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad TVF pozicija nepasikeitė. „Turime du klausimus ... dėl kurių, aš tikiuosi, Graikijos valdžia balsuoja. Pasiekta nemažai pažangos, tačiau tikiuosi, kad europiečiai bus gerokai konkretesni, kalbant apie skolų naftos sumažinimą, kas yra itin svarbu“, – sakė TVF vadovė.
Euro zonos šalių finansų ministrai pernai iš esmės sutarė pratęsti Graikijai skolų grąžinimo terminus, jeigu šalis įgyvendins pensijų ir mokesčių sistemų reformas ir padarys šalies finansinę padėtį tvaresnę.
Be to, ministrai pažadėjo apsvarstyti galimybę atidaryti naujų kredito linijų, kurios leis graikams atsisakyti brangių TVF paskolų ir sutaupyti milijardus eurų palūkanų kiekvienais metais.
Susitarimo šiuo metu labai reikia, kad Atėnai liepą turi grąžinti septynis milijardus eurų.
Europos Komisijos narys Pierre'as Moscovici išreiškė viltį, kad susitarti pavyks gegužės 22 d. vyksiančio euro zonos šalių finansų ministrų susitikimo metu.
„Reformos vykdomos, ir Graikijos valdžia laikosi savo įsipareigojimų, o mes turime susitarimo parametrus. Manome, kad viskas pavyks. Matome šviesą tunelio gale“, – sakė jis.
