„Žmogaus gyvenimas, skausmas ir kančia neturi kainos. Kita vertus, smurto kainos žinojimas gali padėti ES šalims nukreipti pinigus ten, kur jie yra reikalingiausi ir panaudojami efektyviausiai. Pinigų, kurie panaudojami aukų paramai, neužtenka. Tokios paslaugos kaip prieglaudos sudaro vos 0,4 proc. smurto lyčių pagrindu kainos“, – apibendrindama trečiadienį pristatytą tyrimą teigė EIGE vadovė Carlien Scheele.
Studijoje bendra smurto lyties pagrindu kaina išskirstyta į atskiras grupes. Didžiausią iš jų sudaro fizinio ir emocinio poveikio kaina (56 proc.), antrą vietą pagal reikšmingumą užima baudžiamosios teisės paslaugos (21 proc.)
„Į šį skaičių įeina ne tik laikas, skirtas kriminalinių bylų sprendimui, tačiau ir resursai, skirti policijai, tiriančiai tokius nusikaltimus“, – interviu15min sakė EIGE tyrėja, smurto lyties pagrindu ekspertė Agata Szypulska.
Trečia didžiausia kainos dalis tyrimo ataskaitoje yra negauta ekonominė nauda (14 proc.). Čia skaičiuojami du pagrindiniai elementai – produktyvumas dirbant ir neišdirbtas numatytas darbo laikas.
„Smurtas aukoms atneša ir trumpalaikę, ir ilgalaikę žalą. Pavyzdžiui, ES mastu vykdytos apklausos atskleidė, kad 50 proc. moterų po seksualinio užpuolimo jaučia nerimą, jaučiasi pažeidžiamos, 40 proc. – praranda pasitikėjimą savimi, kenčia nuo depresijos ir panikos priepuolių. Irtai ne viskas – žiūrint ekonomiškai, moterys turi atsiprašyti iš darbo, kad galėtų gydytis sužeidimus, be to, dažnai praranda produktyvumą apskritai“, – sakė pašnekovė.
Likusią kainos dalį sudarė civilinės teisės paslaugos (pavyzdžiui, skyrybos ir vaikų globos procedūros), pagalba būstui ir vaikų apsauga.
EIGE apskaičiavo smurto lyties pagrindu kainą ES ir kiekvienoje iš jų narių remdamiesi Jungtinėje Karalystėje atliktų duomenų ekstrapoliavimu – kitaip tariant, duomenys, gauti tiriant šios šalies gyventojus, buvo pritaikyti visos ES narėms.
Šis metodas susieja smurtą lyties pagrindu su šalies populiacijos dydžiu. Pavyzdžiui, jei Belgijos populiacija 2019 m. buvo 17,1 proc. mažesnė nei populiacija Jungtinėje Karalystėje, bendra smurto lyties pagrindu kaina buvo padauginta iš 0,171.
Sausai matematinis pritaikymas gali kelti įvairių klausimų dėl tyrimo tikslumo. EIGE savo studijoje teigia, kad naudojosi egzistuojančių metodologijų smurto lyties pagrindu pavyzdžiais.
Kai kurie komponentai taip pat yra mažiau konkretūs nei kiti. Vienas tokių – emocinio smurto poveikis. Jį apskaičiuoti yra gana sudėtinga. A.Szypulska aiškina, kad tyrime jis iš dalies apskaičiuotas remiantis apklausomis, tiriančiomis smurto aukos gyvenimo kokybės sumažėjimą.
2014 m. EIGE įvertino tuo metu egzistavusias metodologijas, kaip toks smurtas galėtų būti apskaičiuotas, vertinta mokslinė literatūra iš JAV, Europos ir Australijos. Geriausia metodologinė priemonė pasirodė studija, naudojanti Jungtinės Karalystės duomenis.
„Priežastis, kodėl pasirinkome Jungtinę Karalystę yra ta, kad ši šalis turi labiausiai į priekį pažengusį duomenų surinkimo procesą. Mes radome tik 11 studijų, kurios aptarė tokių tyrimų metodologiją, tačiau galėjome panaudoti tik septynias. Viena mūsų rekomendacijų yra atlikti jautrumo analizę, tam, kad būtų patikrinti mūsų spėjimai. Mūsų kolegos iš Europos Parlamento tyrimų tarnybos (EPRS) atliko tokią analizę ir jų rezultatai beveik nesiskyrė nuo mūsų“, – sakė ji.
EPRS, atlikusi smurto prieš moteris lyties pagrindu tyrimą, gavo gana panašią į EIGE gautą sumą – 278 mlrd. eurų. Palyginimui, EIGE skelbiama kaina siekė 290 mlrd. eurų.
EIGE atstovų teigimu, šis tyrimas galėtų tapti vienu iš pagrindų kiekvienai šaliai tokios rūšies smurto kainą pačiai apsiskaičiuoti tiksliau. Vis dėlto A.Szypulska pripažįsta, kad skirtumų tarp Jungtinės Karalystės ir kitų ES valstybių greičiausiai yra.
„Tai gali būti smurto dažnumas ar naudojamų paslaugų kaina. Sakyčiau, kad ši studija suteikia mums geresnį supratimą apie smurtą lyties atžvilgiu ir prideda dar vieną sluoksnį diskusijai, kaip brangiai visuomenei atsieina toks smurtas. Mes, kaip visuomenė, visi mokame šią kainą“, – teigė ji.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad šalyse ne tik egzistuoja nevienodas smurto lyties pagrindu lygis, tačiau kai kuriose labiau priimta nutylėti apie patiriamą smurtą, todėl jis oficialiai neužfiksuojamas. Tad, atsižvelgiant į šį aspektą, atskirų šalių skaičiai gali būti tiek didesni, tiek mažesni.
EIGE atstovė pabrėžė, kad tolesniems kainos tyrimams būtina gauti daugiau duomenų ne tik apklausų pagrindu, matuojant tokio smurto paplitimą, tačiau ir viešų valdžios sektoriaus duomenų, kiek dažnai naudojamasi socialinėmis paslaugomis ir kiek jos kainuoja.
„Kiekvieno tipo nusikaltimai turi dalį paslėptų skaičių, apie kurios nesužinome. Mes nežinome, kiek incidentų įvyksta, nes kai kurie iš jų nėra pranešami ir užregistruojami. Manau, kad ši studija suteikia mums gerą supratimą, kiek paplitęs toks smurtas ir kokią kainą mes visi mokame“, – teigė A.Szypulska.
Ji teigė, kad tolesni tyrimai padėtų geriau suprasti, kaip paskirstomas biudžetas. Pavyzdžiui, palyginus socialinių paslaugų naudojimą Prancūzijoje su joms finansuoti skirtomis lėšomis, tyrėjai užfiksavo, kad tam skirta biudžeto dalis buvo šešis kartus mažesnė nei egzistuojantis poreikis.
A.Szypulska sutinka, kad dalis sprendimo nepranešti apie smurtą motyvų gali slypėti šalies kultūroje, todėl apskaičiuoti rodikliai ES šalims gali skirtis.
„Kai kuriose ES narėse moterys nepraneša apie smurtą dėl įvairių priežasčių – pavyzdžiui, kai kuriais atvejais, žemas smurto lygis buvo fiksuotas todėl, kad vienose šalyse moterys pranešdavo tik apie ekstremaliausius smurto atvejus. Bet manau, kad tai lemia įvairūs dalykai – kartais tai kultūra, kartais stigma, supanti artimųjų smurtą, ar baimė, kad jų pranešimai nebus tinkamai tiriami policijos“, – teigė ji.
EIGE atstovai pabrėžia, kad norint apskaičiuoti tikslesnę tokio smurto kainą, ES šalys turėtų rinkti duomenis iš socialinių paslaugų sektoriaus ir teisėsaugos. Taip pat, kadangi ne visi smurto lyties pagrindu atvejai yra pranešami, šalys turėtų vykdyti apklausas, siekiant išsiaiškinti tikrąjį mastą. Rinkti tokius duomenis įpareigoja ir Stambulo konvencija, kurią yra pasirašiusios visos ES šalys, 21 šalis ją yra ratifikavusi.