Tyrėjai pabrėžia, kad darbuotojams ir darbdaviams labiau padėtų, jei ES šalių darbo inspekcijos geriau bendradarbiautų ir koordinuotų veiklą, o aktualią informaciją skelbtų į jų šalis atvykstančiųjų dirbti darbuotojų kalbomis.
„Šitą informaciją Lietuvos darbdaviui ir darbuotojams reikia gauti, o tai nėra taip paprasta, kaip formaliai parašyta įstatymuose, nes valstybės dar tik kuria tokias prieigas“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė vienas tyrimo dalyvių, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Justinas Usonis.
Pasak jo, nuo 2020-ųjų dvejus metus vykusio ES finansuojamo tyrimo metu Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos mokslininkai aiškinosi, kiek darbuotojai, darbdaviai bei juos kontroliuojančios
institucijos informuotos apie komandiravimą ES valstybėse.
Tyrėjų teigimu, formaliai ES galioja principas, kad komandiruotam darbuotojui turėtų būti mokamas jo šalies atlyginimas, tačiau tokios tvarkos dažniausiai nesilaikoma, nes nei darbuotojai, nei darbdaviai nei institucijos tinkamai nėra informuoti, koks jis yra iš tiesų.
„Darbuotojai tarpusavyje, gandų lygyje aiškinasi, koks turėtų būti jų atlyginimas, grįžę iš komandiruotės dėl visa ko kreipiasi į darbo ginčų komisiją, tada ši komisija su ta pačia problema susiduria, nes bando sužinoti iš kitos valstybės ir vėl neaišku, kiek turėtų būti mokama“, – sakė J.Usonis.
„Pavyzdžiui, jeigu Lietuvos darbo inspekcija užklausė Ispanijos darbo inspekcijos, kiek Ispanijoje mokėti vairuotojui, tai lietuviai metus nesulaukia atsakymo, nes ispanai tiesiog padeda šį klausimą į stalčių“, – kalbėjo VU profesorė Daiva Petrylaitė.
Pasak tyrėjų, tyrimas atskleidė, kad nepaisant išsamaus ir detalaus darbuotojų komandiravimo teisinio reguliavimo, jo nesilaikoma.
„Toks jausmas, kad reguliavimas yra sau, o gyvenimas sau“, – sakė D.Petrylaitė.