Šalyje atsirado įprotis internetu pirkti bilietus į renginius, elektronikos prekes, draudimo paslaugas. Drabužiai yra trečia pagal populiarumą kategorija – internetu juos yra pirkę daugiau nei kas ketvirtas gyventojas (27,5 proc.). Elektroninės parduotuvės, kuriose dažniausiai lankosi pirkėjai, yra Pigu.lt, senukai.lt, aliexpress.com, bilietai.lt ir tiketa.lt.
„Įdomu, kad drabužių kategorija, kurioje yra poreikis prekes pasimatuoti, patenka tarp trijų populiariausių. Žmonėms įvertinus savo laiko, pinigų ir energijos sąnaudas, skiriamas pirkiniams, noras paliesti, pajausti, pamatuoti perkamą daiktą tampa ne esminis, ypač tada, kai yra tinkamos grąžinimo sąlygos“, – pranešime sako „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Skaistė Varnienė.
Pasak jos, galimybė paliesti daiktą prieš jį įsigyjant nėra svarbi maždaug pusei vartotojų ir tai liudija avalynės e.prekybos kategorijos pardavimų statistika: internetu avalynę yra pirkę penktadalis respondentų.
„Avalynės kategorijoje yra paplitusi praktika, kai netenkinančios išvaizdos ar netinkamo dydžio nenaudotas prekes galima grąžinti per porą savaičių, mėnesį, o kai kuriose parduotuvėse net metus, taip griaunant nepasitikėjimo bei nuogąstavimų barjerą, kuris e.prekyboje yra vienas didžiausių kliuvinių naujiems vartotojams įgyti“, – sakė ji.
Pirkti kliudo susiformavę įpročiai
Pasak S.Varnienės, tyrimai rodo, jog pagrindinis barjeras e.prekybai Lietuvoje – susiformavęs įprotis, prisirišimas prie fizinių parduotuvių (tokią priežastį įvardijo apie 31 proc. apklaustųjų, nieko nepirkusių internetu per pastaruosius metus).
Dešimtadalis gyventojų, nepirkusių internetu, kaip kliūtį įvardija jau minėtą pasitikėjimo trūkumą ir nuogąstavimą, kaip seksis gauti užsakytą prekę, kas bus, jei pirkinys netiks ar nepatiks. Trečia populiariausia priežastis – neužtikrintumas dėl prekės pristatymo termino.
Pasak „Kantar“ ekspertės, skaičiai rodo, kad, išmėginus pirkimą internetu, tokia galimybe naudojamasi ir toliau bei dažniau: tik dešimtadalis pirkusių internete čia perka kartą per pusmetį arba rečiau.
Dar stipresnės e.prekybos pozicijos yra tarp Z kartos žmonių – du iš trijų šios kartos žmonių per pastarąjį mėnesį pirko internete bilietus į renginius (67 proc.), kas antras – elektronikos prekių, drabužių ar transporto bilietų.
Vis dėlto lyginant su ES vidurkiu, Lietuva dar atsilieka. Europos Sąjungoje, paskutiniais 2017 m. „Eurostat“ duomenimis, internetu vidutiniškai per metus yra pirkę daugiau nei pusė visų internetu besinaudojančių ES gyventojų (58 proc.), kai Lietuvoje – 43 proc.
„Kantar“ interneto naudotojų tyrime vasarį – balandį apklausti 1799 respondentai, kurių amžius nuo 16 iki 74 metų.
