Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Tyrimas: 7 iš 10 šalies gyventojų mano, kad kaupti senatvei būtina

Nepaisant vyraujančio ekonominio neapibrėžtumo, 68 proc. šalies gyventojų teigia, kad papildomas taupymas ar investavimas šiuo metu yra būtinas, norint užsitikrinti pakankamas pajamas senatvėje, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas.
Nepriteklius senatvėje
Nepriteklius senatvėje / 123RF.com nuotr.

Kas penktas darbingo amžiaus šalies gyventojas teigia pastaruoju metu šiam tikslui ėmęs taupyti daugiau, maždaug kas trečias gyventojas nurodo, kad galimybės taupyti pensijai sumažėjo, o vienas iš keturių gyventojų − kad dabartinė situacija įtakos taupyti pensijai neturėjo.

„Per šiuos metus sparčiai išaugęs kainų lygis daro poveikį gyventojų disponuojamoms laisvoms lėšoms ir skatina peržiūrėti finansinius prioritetus. Tačiau dabartinė situacija išryškina ir kaupimo II pensijų pakopoje pranašumą, kai įmokos nuo atlyginimo kartu su valstybės paskata pervedamos automatiškai kas mėnesį, nepriklausomai nuo asmeninės finansinės padėties pokyčių“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.

T.Gudaitis taip pat atkreipia dėmesį, kad kaupiant II pensijų pakopoje valstybės paskata kasmet peržiūrima ir, atsižvelgiant į vidutinio šalies atlyginimo pokyčius, pastaraisiais metais yra padidinama. Taip į II pakopą pervedamų lėšų suma gali padidėti, net jei žmogaus atlyginimas nepasikeičia.

Tyrimas rodo, kad didžiausios įtakos pasikeitusi ekonominė situacija turėjo žemesnes pajamas gaunantiems gyventojams, o didesnes pajamas gaunantiems gyventojams ji buvo mažiau juntama.

„Virš 40 proc. iki 600 eurų į rankas per mėnesį gaunančių respondentų nurodė, kad jų galimybės papildomai atsidėti pensijai sumažėjo. Mažiausią poveikį pajuto didesnes kaip 1,5 tūkst. eurų pajamas per mėnesį gaunantys gyventojai – 27 proc. jų nurodė sumažėjusias galimybes kaupti pensijai papildomai“, − tyrimo rezultatus komentuoja T.Gudaitis.

Tuo metu dabartinė ekonominė situacija labiau rūpintis kaupimu senatvei dažniau paskatino nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų gaunančius gyventojus – 27 proc. jų nurodė, kad dėl tokio tikslo ėmė daugiau taupyti arba investuoti.

Kaip yra parodžiusi ankstesnė „Swedbank“ apklausa, šalies gyventojai savo pensijos reikmėms per mėnesį galėtų vidutiniškai atsidėti apie 50 eurų. Tokia suma ją reguliariai investuojant bent tris dešimtmečius žmogui gali padėti sukaupti beveik 100 tūkst. eurų.

„40 proc. tyrimo respondentų nurodo, kad pakankamas pajamas senatvėje jiems padės užsitikrinti kaupimas II pensijų pakopoje, o 27 proc. išskiria kaupimo III pensijų pakopoje būtinybę. Tiesa, 44 proc. gyventojų yra linkę pasikliauti vien tik „Sodros“ pensija, kaip pakankamų pajamų senatvėje šaltiniu“, − sako T.Gudaitis.

Tyrimo rezultatai rodo, kad apie pajamas sulaukus pensijos šiuo metu negalvoja santykinai didelė dalis (43 proc.) jauno amžiaus respondentų (18-25 m.), tačiau tokių gyventojų dalis smarkiai sumažėja 26-35 m. ir vyresnėse amžiaus grupėse. Šiose amžiaus grupėse apie pajamas išėjus į pensiją teigia negalvojantys tik mažiau kaip 10 proc. respondentų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Lietuvoje apklausta 515 šalies gyventojų nuo 18 iki 55 m. amžiaus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Advento kalendoriai – nuo paprastos tradicijos iki prabangos segmento
Reklama
Ekspertai įvertino: ko reikia, kad Lietuvos verslai klestėtų?
Reklama
Sporto veiklų įvairove ir dalyvių gausa Telšiuose pažymėta Sporto diena
Reklama
Kaip išvengti peršalimo komplikacijos – sinusito