Anot finansų ekspertų, tai – geras ženklas, rodantis, jog vis daugiau žmonių atsakingai vertina savo finansines galimybes ir atsisako nebūtinų įsipareigojimų. Vis dėlto, planuojantiems didesnius pirkinius specialistai rekomenduoja gerai apgalvoti poreikį, taupyti, o prireikus papildomų lėšų – skolintis atsakingai.
„Matome, jog gyventojai rečiau skolinasi spontaniškiems pirkiniams, vis labiau orientuojasi į būtiniausius poreikius, o didesnes investicijas planuoja iš ankščiau, kad galėtų susitaupyti. Taip pat tie, kurie galvoja apie paskolas, ne tik pasveria visus „už“ ir „prieš“, bet ir vertina skirtingų finansų įstaigų pasiūlymus bei sąlygas. Tai rodo, kad žmonės tampa finansiškai sąmoningesni ir kruopščiau planuoja savo išlaidas“, – sako reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą užsakiusios skolinimosi internetu bendrovės „Vivus Finance“ vadovė Giedrė Štuopė.
Rečiau planuoja – jaunimas
Tyrimas atskleidė, jog 15 proc. apklaustųjų dar nežino, ar kitąmet apskritai skolinsis pirkiniams. Tai dažniau nurodo 18-35 metų gyventojai. Tačiau, anot G.Štuopės, tai nereiškia, kad ši gyventojų dalis nesiskolins. Jos teigimu, jaunesnių žmonių finansų planavimo įpročiai dar tik formuojasi, todėl jie dažniau priima spontaniškesnius sprendimus. Tad ir skolinimasis šioje amžiaus kategorijoje nėra iš anksto apgalvotas ir suplanuotas finansinis sprendimas.
„Pirmiausia, šios amžiaus grupės atstovams labai svarbu pradėti formuoti ilgalaikius finansinio planavimo įpročius pradedant nuo paprastų veiksmų – reguliaraus mėnesio biudžeto sudarymo, išlaidų stebėjimo ir taupymo. Reikėtų išmokti tinkamai planuoti turimus finansus ir tik tuomet, esant poreikiui, apgalvotai skolintis lėšų. Tai svarbu, nes būtent šiame gyvenimo etape priimami sprendimai gali turėti įtakos finansiniam stabilumui ateityje“, – sako ekspertė.
G.Štuopė sako, jog išvengti neapgalvotų išlaidų, dėl kurių vėliau reikėtų skolintis, padeda konkretaus tikslo įsivardinimas. Mat tai ne tik padeda laikytis plano, bet ir motyvuoja:
„Jei kitąmet svajojate apie vasaros atostogas Italijoje su draugais, pirmiausia įsivertinkite, kiek reikės pinigų skrydžio bilietams, viešbučiui, pramogoms ir panašiai. Tada peržiūrėkite visas savo būtinąsias išlaidas ir paskaičiuokite, kiek pinigų per mėnesį galėtume atsidėti. Tai ir bus jūsų taupymo planas. O galbūt dar galite sumažinti kai kurias kitas išlaidas? Pavyzdžiui, vietoj kavos puodelio kavinėje, ją išgerti namuose, arba rečiau užsisakyti maisto į namus? Taip ne tik sistemingai artėsite prie savo tikslo, bet ir pajusite pasitenkinimą, kai jį pasieksite be papildomų finansinių įsipareigojimų.“
Ką svarbu žinoti, jei visgi reikia skolintis?
Gyventojams, kurie vis dėlto kitąmet planuoja papildomai pasiskolinti pirkiniams, ekspertė rekomenduoja atsakingai tam pasiruošti:
„Atminkite, jog finansiniai įsipareigojimai turėtų neviršytų 30 proc. mėnesio pajamų. Tad prieš priimdami sprendimą pasiskaičiuokite, kokio dydžio sumos jums trūksta ir išsiaiškinkite, kokias mėnesines paskolos įmokas jums reikėtų mokėti. Tuomet įvertinkite savo finansinę būklę: sudarykite mėnesio biudžetą aiškiai nurodydami visas pajamas ir būtinąsias išlaidas. Pasižiūrėkite, ar likusių lėšų užtektų paskolos įmokoms padengti neprarandant finansinio stabilumo. Jei ne, tuomet skolintis reikėtų mažesnę sumą, o trūkstamą – susitaupyti“, – pataria G.Štuopė.
Be to, jos teigimu, prieš skolinantis taip pat labai svarbu padengti senesnius finansinius įsipareigojimus. Tačiau jei tokios galimybės nėra, reikėtų bent jau laiku sumokėti numatytas įmokas.
Sutaupyti padės žaidimai
O jeigu nutinka taip, jog asmeninė finansinė situacija neleidžia skolintis didesniam pirkiniui, ekspertė pataria išbandyti taupymo žaidimus:
„Taupymas neturėtų būti siejamas tik su savęs ribojimu – jį galima paversti smagiu žaidimu su visa šeima ir taip surinkti reikiamą sumą. Mūsų namuose populiariausias yra „52 savaičių taupymo iššūkis“, kurį geriausia pradėti nuo sausio. Kiekvienas šeimos narys individualiai kas savaitę atsideda tokią sumą eurų, kelinta taupymo savaitė yra. Tai ne tik padeda sukaupti santaupų – net 1378 eurų metų pabaigoje – bet ir formuoti teisingus finansinius įpročius.“
Pasak G.Štuopės, žaidimų yra pačių įvairiausių. Norintiems taupymui skirti mažesnę sumą, ji rekomenduoja „365 dienų iššūkį“, kuomet kiekvieną metų dieną atsidedama tiek centų, kelinta metų diena yra. Metams baigiantis taupyklėje būsite sutaupę 670 eurų. O tiems, kurie nori ne tik taupyti, bet ir keisti įpročius, ji siūlo motyvacinį žaidimą: „Kiekvieną kartą susilaikius nuo tam tikro įpročio, pavyzdžiui, nenusipirkus kavos degalinėje už 3 eurus, neišleistą sumą atsidėkite. Tokiu būdu ir papildomai motyvuosite save keisti senus įpročius, ir sutaupysite.“
