Teiginiui, jog Lietuvoje mokesčių vengiantiems verslams skiriamos baudos yra per mažos, dažniausiai pritaria vyresni nei 50 metų (78 proc.) ir vidutinio (30-49 m.) amžiaus žmonės (72 proc.), didmiesčių gyventojai (81 proc.), specialistai ir tarnautojai (81 proc.), pensininkai (81 proc.) bei mažesnes iki 550 eurų (76 proc.) ir vidutines 551-900 eurų (79 proc.) pajamas gaunantys respondentai.
Nuomonei, kad baudos už mokesčių vengimą yra per mažos, nepritaria tik vienas iš dešimties (13 proc.) gyventojų: jaunimas iki 30 metų (18 proc. nepritariančiųjų), mažesnių miestų gyventojai (18 proc.), vadovai (26 proc.), bedarbiai ir namų šeimininkės (19 proc.) bei 900 eurų ir didesnes šeimos pajamas gaunantys tyrime dalyvavę asmenys (16 proc.). Dar 13 proc. visų apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Šių metų pradžioje Lietuvą sudrebinus mokesčių inspekcijos vadovybės skandalui, buvo atnaujinti mokesčių mokėtojų kompleksiniai patikrinimai ir išplėstos vykdomų kontrolės veiksmų apimtys. VMI paskelbė atnaujinanti ir tokių Lietuvos verslo grupių kaip VP grupės dešimtuko ir „MG Baltic“ tyrimus. Taikant griežčiausią kontrolės formą, kompleksinius mokestinius patikrinimus, aiškinamasi ar verslas nenaudojo mokesčių vengimo schemų, tikrinamos akcininkams priskaičiuotos baudos.
Prieš kelerius metus VMI atlikus patikrinimą ir po jo „VP grupės“ akcininkams priskaičiavus 2,733 mln. eurų nesumokėtų mokesčių, baudų ir delspinigių, vyko derybos, kurių metu pasirašyti mokestiniai susitarimai, o baudos sumažėjo iki 715,9 tūkst. eurų. Tai sudaro 26,2 proc. tyrimų metų apskaičiuotos sumos.
Skirtingai nei kiti VP grupės akcininkai, Julius Numavičius nesutiko su VMI priskaičiuotomis sumomis, nepasinaudojo mokestiniu susitarimu ir ginčą perkėlė į teismą. Teismas ieškinio nepatenkino ir nurodė jam sumokėti VMI daugiau nei pusę milijono eurų baudų.
Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa buvo atliekama šių metų rugpjūtį. Iš viso apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 107 atrankos taškuose.
Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3 proc.