Į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pensijų fondus ar kitas sritis iš apklaustųjų šiuo metu yra investavę kiek daugiau negu pusė (52 proc.) Lietuvos gyventojų. Pagal šį rodiklį šiek tiek lenkiame Latviją (49 proc.), tačiau nusileidžiame Estijai, kur investicijų turi kone 6 iš 10 gyventojų.
„Pastebime, kad pandemijos metu sparčiai didėjo gyventojų indėlių portfelis – šalies bankuose laikomų indėlių suma per metus išaugo daugiau negu penktadaliu. Viena vertus, matome, kad kas antras gyventojas lėšas vis dar labiau linkęs taupyti ir kaupti, užuot jas įdarbinęs. Kita vertus, tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos visuomenė pasižymi solidžiu potencialu investuoti: didžiausia dalis gyventojų linkę domėtis investicijomis ir galėtų reguliariai tam skirti lėšų nepatirdami finansinės įtampos“, – komentuoja Gediminas Milieška, SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas.
Anot jo, investuoti labiau ryžtasi jaunesni, didesniuose miestuose gyvenantys, aukštąjį išsilavinimą turintys Lietuvos gyventojai. Dauguma (65 proc.) reguliariai jau investuojančių Lietuvos gyventojų investicijoms skiria nuo 20 iki 100 eurų per mėnesį.
G.Milieška atkreipia dėmesį,, kad apklaustieji linkę rinktis tris iš esmės vienodai populiarias investavimo kryptis: nekilnojamąjį turtą (18 proc.), investicinį gyvybės draudimą (17 proc.) bei trečiosios pakopos pensijų fondus (irgi 17 proc.). Į nekilnojamąjį turtą dažniausiai investuoja ir Estijos gyventojai (31 proc.), Latvijos piliečiai lėšas linkę pervesti į trečios pensijų pakopos fondus (24 proc.).
Į vertybinius popierius ir investicinių fondų vienetus investuoja palyginti mažiau Lietuvos ir Latvijos gyventojų– 14 proc. lietuvių, 8 proc. latvių. Estija šiuo požiūriu gerokai lenkia kitas dvi šalis: čia apie 30 proc. gyventojų yra investavę į akcijas, obligacijas ir investicinius fondus.
Daugiau negu pusė (51 proc.) Lietuvos respondentų investuodami tikisi užsitikrinti oresnę senatvę ir papildomai kaupti pensijai. Beveik tiek pat (49 proc.) siekia įdarbinti laisvus pinigus. Bemaž ketvirtadalis investuotojų turi tikslą gyventi iš pasyvių pajamų.
„Verta pažymėti, kad, nors gyventojai mąsto apie tolimą ateitį ir siekia ilgalaikių tikslų, pavyzdžiui, kaupti pensijai, paklausti, kokiam laikui galėtų investuoti savo pinigus, daugiau negu pusė respondentų nurodo iki trejų metų siekiantį terminą. Tad čia matome erdvės visuomenės finansiniam raštingumui didinti, nes siekiant ilgalaikių tikslų verta prisiimti didesnę riziką, kuri ilgu laikotarpiu gali atnešti ir didesnę grąžą,“ – pažymi G.Milieška.
SEB banko ekspertas sako, kad, norint keisti gyventojų požiūrį į investavimą, būtina skirti dėmesį visuomenės švietimui, juolab, kad patys gyventojai pripažįsta stokojantys investavimo žinių. Net 58 proc. apklaustų neinvestuojančių gyventojų savo žinias įvertino žemiausiu balu. Kad žinių trūkumas yra kliūtis investuoti, pripažįsta 22 proc. respondentų.
Tačiau daugeliui apklaustųjų investuoti labiausiai kliudo ne žinių stoka. Dažniausiai gyventojai nurodė neinvestuojantys, nes neturį tam pakankamai lėšų (46 proc.), taip pat biją nuostolių (28 proc.) ar stokojantys laiko (22 proc.). Dar 16 proc. respondentų neinvestuoja, nes jiems esą per sudėtinga priimti su tuo susijusius sprendimus. Tik 1 iš 10 apklaustųjų teigė turintis blogos savo ar aplinkinių žmonių investavimo patirties.
„Matyti, kad visuomenėje vis dar gajūs su investicijomis susiję įsitikinimai – žmonės linkę manyti, kad tam reikia daug lėšų, specialių žinių ir laiko, būtina priimti sudėtingus sprendimus. Bet investuoti galima ir nedideles kelių ar keliasdešimties eurų sumas, o taikant šiuolaikinius sprendimus tai daryti patogiai, naudojantis tik mobiliuoju telefonu. Svarbiausia užsibrėžti aiškius tikslus, įvertinti savo poreikius ir galimybes bei pradėti mažais, tačiau reguliariais žingsniais“, – teigia SEB Baltijos šalių taupymo ir investavimo srities vadovas.
G.Milieška tikisi, kad keisti visuomenės nuostatas dėl investavimo padės ir SEB banko naujovė Baltijos šalių rinkoje – investicijų roboto funkcija mobiliojoje programėlėje, kuria besinaudojantys klientai gali gauti asmeninę investavimo rekomendaciją ir pradėti investuoti kad ir nuo vieno euro. Naująja programėlės funkcija besinaudojantiems klientams automatinė rekomendacija teikiama atsižvelgiant į kliento finansinę padėtį, investavimo tikslą, planuojamą investicijų terminą, toleruojamą riziką, o gauti tokią rekomendaciją užtrunka apie 15 minučių.
