Yra žinoma, kad R.Baranausko lietuviško paso galiojimas yra pasibaigęs, tačiau vykti į ambasadą Maskvoje jis greičiausiai neketina – iškart būtų sulaikytas. Rusija jam suteikė pabėgėlio statusą, tad buvęs „Snoro“ akcininkas Maskvoje gali ramiai gyventi ir be lietuviško paso.
Taip Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius atsakė į 15min klausimą, koks yra R.Baranausko statusas Rusijoje.
Rusija nesukonkretino, kokio pabėgėlio statusas suteiktas R.Baranauskui.
Buvę „Snoro“ banko akcininkai įtariami didelės vertės turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimu, dokumentų klastojimu.
Prokurorai jau išsiuntė pranešimus Rusijos generalinei prokuratūrai. R.Baranauskas bei V. Antonovas yra Rusijoje, bet Maskva atsisako suteikti teisinę pagalbą Lietuvai.
Turtinė žala valstybei siekia beveik pusę milijardo eurų. Tiek įtariamieji, tiek gynėjai, tiek ieškovai dabar susipažins su bylos medžiaga, kuri siekia 500 tomų. Teismą byla gali pasiekti po metų ar net dar vėliau.
„Tyrimas galėjo būti baigtas tik Seimui priėmus kai kuriuos įstatymo pakeitimus, kurie sudarė sąlygas tęsti tyrimą“, – spaudos konferencijos metu sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras D.Stankevičius.
Prokuroras įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.
Įtariamieji neperduodami Lietuvai, todėl reikėjo pernai Seime pakeisti kai kuriuos teisės aktus, kad byla būtų nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Prokuroras D.Stankevičius, pasibaigus tyrimui, dėkojo ambasadoms, Lietuvos bankui, užsienio šalių prokuratūroms, Šveicarijos teisėsaugai, kurios prokurorai pateikė tyrimui itin reikšmingos informacijos iš Šveicarijos bankų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianec teigė, kad ikiteisminis tyrimas buvo labai sudėtingas. Jis demonstravo schemą – banko lėšos buvo pervedamos į įtariamųjų sąskaitas – vienu metu iki 74 mln. eurų. Ir tokių pavedimų buvo daug.
Tyrimo metu apklausta apie šimtas žmonių, 50 priemonių paimant dokumentus – dažniausiai iš Šveicarijos bankų, o dokumentai buvo atgabenti į Lietuvą. Negi buvo organizuota palyda parvežant šiuos dokumentus.
Jie – įvairiomis kalbomis, tad užtruko juos išversti. Teisinės pagalbos prašymų išsiųsta į 21 valstybę, daugiausia į lengvatinio apmokestinimo zonas.
Buvusiems banko akcininkams pareikštas beveik pusės milijardo eurų ieškinys. Turto paieškos vykdytos 18-oje šalių.
Pernai kovą Lietuvos prokurorai, rengdamiesi už akių teisti besislapstančius R.Baranauską ir V.Antonovą, informavo Rusijos generalinę prokuratūrą apie jiems pareikštus įtarimus.
Rusijos prokurorams išsiųstame teisinės pagalbos prašyme prašyta supažindinti buvusius „Snoro“ vadovus su jiems pateiktais įtarimais ir juos apklausti.
Spalio pabaigoje Rusijos generalinė prokuratūra atsisakė atlikti šiuos veiksmus.
Beje, R.Baranauskas nei dabar, nei ateityje negali vykti į Vakarų Europos valstybes, nes oficialiai paskelbta jo paieška.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo buvo pradėtas 2011 metais.
Didžiosios Britanijos teismai 2015 metais buvo nusprendę tuo metu Londone gyvenusius V.Antonovą ir R.Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės išvyko į Rusiją ir ten gavo prieglobstį.
„Snoro“ veikla buvo sustabdyta 2011 metų pabaigoje.
