Tai rodo Lietuvos banko užsakymu 2024 m. birželio–rugpjūčio mėn. atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos apie mokėjimo įpročius rezultatai.
Apklausos duomenimis, 85 proc. Lietuvos gyventojų renkasi bendrauti su savo mokėjimo paslaugų teikėju nuotoliniu būdu, o į mokėjimo paslaugų teikėjo padalinį per paskutinius 12 mėn. buvo atėję 38 proc. respondentų. Vis dėlto galimybė ateiti į mokėjimo paslaugų teikėjo padalinį gyventojams tebėra svarbi –tai nurodė 64 proc. visų apklaustųjų.
Mokėjimo paslaugomis padalinyje mėginusių pasinaudoti gyventojų patirtys skirtingos: 35 proc. teigė buvę priimti tą pačią dieną, 49 proc. laukė iki savaitės, 14 proc. – daugiau nei savaitę, o 2 proc. nusprendė, kad tai pernelyg sudėtinga, ir paslaugos neįsigijo.
Patogios, plataus spektro paslaugos (41 %) ir lengviausiai pasiekiamas padalinys (32 %) taip pat buvo pagrindinės mokėjimo paslaugų teikėjo pasirinkimo priežastys – taip teigė 58 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių Lietuvos gyventojų. Žemiausia kaina buvo svarbus pasirinkimo kriterijus vos 6 proc. respondentų.
Tas pačias priežastis įvardijo ir svarsčiusieji pakeisti savo esamą mokėjimo paslaugų teikėją – nepatenkinamą paslaugų kokybę ir pasiekiamumą nurodė 58 proc. savo dabartinį mokėjimo paslaugų teikėją pakeisti norėjusių respondentų. Iš jų padalinio pasiekiamumas netenkino 40 proc., o nepatogus interneto ir mobilusis bankai – 34 proc. apklaustųjų. Aukšta paslaugų kaina taip pat buvo svari priežastis svarstyti savo mokėjimo paslaugų teikėjo keitimą – ją nurodė net 48 proc. apie tai galvojusių respondentų.
„Tyrimas rodo, kad pakeisti mokėjimo paslaugų teikėją svarsto vienas iš penkių, tačiau kasmet pakeičia tik 3 proc. sąskaitą turinčių gyventojų. Mokėjimo paslaugų teikėjo keitimą svarstę, bet to dar nepadarę apklaustieji teigia tam kol kas neturėję laiko (43 %), neradę geresnės kokybės paslaugų (37 %) arba žemesnių kainų (17 %) siūlančių paslaugų teikėjų“, – teigia Vaiva Petrylė, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė.
Mokėjimo kortelės ir el. atsiskaitymai yra prioritetinės atsiskaitymo priemonės 62 proc. gyventojų, tačiau daugėja gyventojų, pageidaujančių kartais atsiskaityti kortele arba išmaniuoju prietaisu, o kartais – grynaisiais pinigais. Taip pat mažėja tų, kurie patiria sunkumų arba yra atkalbinėjami atsiskaityti savo pasirinktu būdu. Per penkerius metus 20 proc. punktų sumažėjo apklaustųjų, kurie pasigedo galimybės atsiskaityti savo pasirinktu būdu valstybės institucijose, 19 proc. punktų – sveikatos paslaugų ir 10 proc. punktų – kultūros ir sporto įstaigose, tačiau vis dar daugiau kaip pusė korteles turinčių respondentų pasigenda galimybės jomis atsiskaityti turguje ar mugėse ir 42 proc. – grožio ir kosmetologijos įstaigose.
Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtas mobiliąsias programėles aktyviai naudoja 68 proc. sąskaitą turinčių gyventojų, dauguma jų informacijai apie sąskaitas ir mokėjimus pasitikrinti. Per metus mobiliųjų programėlių naudojimas reikšmingai išsiplėtė, net 22 proc. punktais – iki 87 proc. – padaugėjo programėlių vartotojų, naudojančių jas pavedimams, ir 9 proc. punktais – iki 35 proc. – tų, kurie jas naudoja bekontakčiams mokėjimams mobiliuoju telefonu atlikti. Funkcija „gauti pinigus“ naudojasi 13 proc. mobiliųjų programėlių vartotojų.
Mokėjimus pagal telefono numerį teigė atliekantys 14 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų. Iš jų 90 proc. moka draugams ir šeimos nariams ir 30 proc. – už fizinių asmenų suteiktas paslaugas. „Mokėjimai pagal telefono numerį leidžia mobiliųjų programėlių vartotojams greitai ir patogiai pervesti pinigus į jų mobiliojo telefono adresatų sąrašą įtrauktiems asmenims.
Tikimės, kad jie išpopuliarės ir mokėjimai bus atliekami ne tik tarp draugų ir šeimos narių, bet ir atsiskaitant už paslaugas fiziniams asmenims, pvz., sumokant savo kirpėjai, kosmetologei arba santechnikui“, – sako Vaiva Petrylė, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė.
