„Senatvės pensijos dydžiui Lietuvoje nuosekliai augant, nuo liepos mėnesio pensijos vėl padidėjo ir vidutinės „Sodros“ mokamos pensijos dydis priartėjo prie 500 eurų. Kita vertus, tokio dydžio pensija vis tiek neatitinka dirbančių šalies gyventojų lūkesčių, todėl jiems reikėtų papildomai kaupti lėšas ar jas investuoti, siekiant labiau finansiškai aprūpintos ateities“, – sako Tadas Gudaitis, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Norėtų didelio valstybės indėlio
Remiantis tyrimo duomenimis, didžiausia dalis (42 proc.) gyventojų pageidautų, kad valstybė jiems užtikrintų 100 proc. poreikius atitinkančią pensiją. Kone panaši gyventojų dalis (41 proc.) mano, kad valstybės dalis prie orios pensijos turėtų sudaryti apie 75 proc.
Tuo metu pusės orios pensijos sumos iš valstybės tikėtųsi 10 proc. apklaustųjų ir tik 1 proc. mano, kad valstybės dalis turėtų sudaryti 25 proc., rodo tyrimas.
„Remiantis dabartinėmis demografinėmis tendencijomis, nėra prielaidų manyti, kad situacija ateityje taps palankesnė. Prognozuojama, kad 2050 m. dviem dirbantiems žmonėms Lietuvoje gali tekti vienas pensinio amžiaus žmogus. Socialinio draudimo sistema dabartinėmis sąlygomis gali būti pajėgi užtikrinti tik apie 30 proc. ankstesnių pajamų siekiančią pensiją“, – sako T.Gudaitis.
Papildomo kaupimo įtaka
Pasak „Swedbank“ atstovo, skaičiuojama, kad kaupdami II pensijų pakopoje gyventojai savo pensiją, palyginti su iki tol buvusiomis pajamomis, turėtų padidinti apie 15 proc. Kaupimas III pakopoje tam skiriant pakankamo dydžio įmokas gali dar pridėti apie 25 proc. iki tol buvusių pajamų sumos.
„Kaupiant apie tris dešimtmečius, išmokos iš II ir III pakopos pensijos fondų galėtų padvigubinti gaunamą pensiją ir pasiekti rekomenduojamą 70 proc. ankstesnių pajamų sumą. Būtent tokio dydžio pajamas senatvėje, kaip pakankamą pensiją, įvardija ir šalies gyventojai“, – komentuoja T.Gudaitis.
Kaip pastebi ekspertas, nors II pensijų pakopos fonduose kaupia daugelis dirbančių šalies gyventojų, kaupimo galimybės III pakopos fonduose dar nėra išnaudotos – juose lėšas ateičiai investuoja tik apie 11 proc. šalies dirbančiųjų.
Dar 14 proc. nurodo, kad yra pasirinkę kitus taupymo pensijai būdus, tačiau 39 proc. šalies gyventojų papildomai savo pajamomis ateityje šiuo metu nesirūpina.
