„Iš pirmo žvilgsnio, tyrimo rezultatai gali atrodyti netgi kiek kontraversiški. Finansinės sveikatos indeksas yra aukščiausias 60 m. ir vyresnių gyventojų grupėje, o žemiausias yra tarp jaunų suaugusiųjų. Vis dėlto, nors vyresnių, ypač sulaukusių pensinio amžiaus gyventojų pajamos mažos, jie neretai turi santaupų, būstą, yra sukaupę nemažai finansinių žinių.
Tuo metu savarankišką gyvenimą ir karjeros kelionę pradedantis jaunimas dažnai stokoja visų šių elementų, retas gali pasigirti ir solidesnėmis pajamomis“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Finansinės sveikatos indeksas, kuris apima finansinių gebėjimų bei žinių vertinimą, 18–29 m. amžiaus gyventojų grupėje siekia 47 balus iš 100, 30–39 m. grupėje – 51 balą. 40–49 m. gyventojų Finansinės sveikatos indeksas sudaro 49 balus, 50–59 m. – 53 balus. Tuo metu 60 m. ir vyresnių gyventojų Finansinės sveikatos indeksas – 55 balai.
Trūksta ir žinių, ir pinigų
Finansinių gebėjimų subindekso vidurkis Lietuvoje siekia 51 balą, finansinio raštingumo – 55 balus. Tuo metu 18–29 m. amžiaus grupėje rodikliai siekia, atitinkamai, 46 ir 50 balų ir yra žemiausi iš visų amžiaus grupių.
„Turint mintyje, kad Lietuvos moksleiviai pagal savo finansinį raštingumą vis dar atsilieka nuo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkio, tai pernelyg nestebina. Nesukaupę pakankamai žinių ir įgūdžių mokykloje bei namuose, savarankišką gyvenimą jie pradeda ganėtinai trapioje pozicijoje. Jiems ne vienerius metus tenka testuoti savo biudžeto ribas, mokantis balanso tarp pajamų ir išlaidų bei stengiantis atskirti norus nuo poreikių“, – kalba J.Cvilikienė.
Be to, kaip pažymi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, dažnas 18–29 m. amžiaus gyventojas dar tik kopia savo karjeros laiptais ir pamažu augina savo pajamas. Tad bent keletą pirmųjų savarankiško gyvenimo metų balansuoja kuklesnių pajamų ribose.
Jaučiasi finansiškai nesaugūs
Apklausos duomenimis, mažiau nei dešimtadalis jaunų žmonių užtikrintai gali pasakyti, kad jaučiasi visiškai finansiškai saugūs. Tai, anot J.Cvilikienės, patvirtina ir kiti tyrimo rezultatai.
„Kaip rodo apklausa, daugiau nei pusės jaunų žmonių mėnesio išlaidos viršija jų pajamas arba yra joms lygios. Tai rodo, kad su finansiniu nesaugumu nemaža dalis jaunimo susiduria kone kasdien. Ką jau kalbėti apie tolimesnę perspektyvą. Tarp 18–29 m. gyventojų 3 mėnesių pajamų dydžio ar didesnį finansinį rezervą turi tik 12 proc. respondentų. Palyginimui, tokio dydžio santaupų sako turintys net 56 proc. 60 m. amžiaus ir vyresnių gyventojų“, – komentuoja J.Cvilikienė.
Kaip pastebi Finansų instituto vadovė, maždaug 1 iš 10 jaunuolių jaučiasi gebantys susidoroti su netikėtomis išlaidomis, panaši dalis gali užtikrintai pasakyti, kad jų finansai suteikia jiems pakankamai laisvės.
„Tarp visų amžiaus grupių jaunuoliai jaučiasi ir yra labiausiai priklausomi nuo kitų – antrosios pusės, tėvų, globėjų ar valstybės. Tik maždaug trečdalis gali teigti, kad su finansais susidorotų be kitų pagalbos. Tuo metu visų respondentų, kurie sako esantys visiškai finansiškai savarankiški, vidurkis siekia 54 proc.“, – sako J.Cvilikienė.
Rūpinantis šiandiena, nepamiršti rytojaus
Anot „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, geresnės finansinės sveikatos siekiantiems jauniems suaugusiems reikėtų pradėti nuo bazinių finansinių tiesų – kasdienių finansų planavimo bei finansinio rezervo kaupimo. Tačiau būtina nepamiršti ir ilgalaikio finansinio saugumo bei atsparumo, gebėjimo auginti santaupas, rūpesčio pakankamomis pajamomis senatvėje.
„Tai, kad su finansiniais iššūkiais susiduria ir mažas, ir dideles pajamas gaunantys gyventojai, patvirtina mūsų finansinės elgsenos ir įpročių poveikį mūsų finansinei gerovei. Taigi, išlaikyti kasdienių finansų balansą, kuriame išlaidos neviršija pajamų, padės ne kas kita, kaip kruopštus finansų planavimas – biudžeto sudarymas ir jo laikymasis“, – kalba J.Cvilikienė.
Ilgesnėje perspektyvoje, pasak ekspertės, finansinį saugumą ir atsparumą sukurs santaupos. Todėl sudarant mėnesio biudžetą J.Cvilikienė pataria būtinai jame numatyti eilutę taupymui ir sukaupti bent 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinį rezervą. Šis – neabejotinai pagelbės netikėtai sumažėjus pajamoms ar padidėjus išlaidoms ir užtikrins didesnę finansinę ramybę.
„Užsitikrinus trumpalaikį finansinį rezervą, reikėtų nepamiršti ir ilgalaikio saugumo bei gerovės. Papildomai kaupiant pensiją ar investuojant savarankiškai stengtis pasirūpinti pakankamu pragyvenimo lygiu bei finansine sveikata senatvėje. Taip pat svarbus žingsnis – apsaugoti save ir savo finansus nuo įvairių nelaimingų atsitikimų padarinių, apdraudžiant ar kitaip teisiškai apsaugant tai, kas vertinga“, – komentuoja J.Cvilikienė.
