Lietuvą Europos finansinės gerovės barometro reitinge per metus į viršų gerokai pakylėjo išaugusios gyventojų galimybės apmokėti sąskaitas ir pagerėję gyventojų finansinio raštingumo rodikliai, o taip pat dėl pandemijos suprastėjusi situacija kitose Europos šalyse.
Europos finansinės gerovės barometro reitinge pirmąją poziciją išsaugojo Vokietija. Antroji vieta atiteko Austrijai, o trečioji Estijai.
Naujausias Europos mokėjimų tyrimas atskleidė, kad pandemija daugeliui europiečių sukėlė papildomų rūpesčių ir neigiamai paveikė gyventojų galimybes laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Visgi lietuvių finansinė drausmė pandemijos metais nesumažėjo, o netgi išaugo. 76 proc. tyrime dalyvavusių šalies gyventojų teigė visas sąskaitas apmokantys laiku ir tik 21 proc. prisipažino per paskutinius metus praleidę vienos ar kelių sąskaitų apmokėjimo terminą. Prieš metus visus finansinius įsipareigojimus padengiantys laiku teigė 69 proc. lietuvių, o pradelstų mokėjimų turėjo beveik trečdalis.
Lietuvių finansinė drausmė pandemijos metais nesumažėjo, o netgi išaugo.
„Europos vartotojų mokėjimų tyrimas patvirtina, kad daugeliui Europos gyventojų Covid-19 kelia papildomą finansinę įtampą ir lemia pajamų sumažėjimą. Tačiau Baltijos šalys – tarp jų ir Lietuva – šiame kontekste išsiskiria kaip vienos atspariausių ekonominiams pandemijos padariniams ir galinčios greičiau atsitiesti po krizės.
Tai pirmiausiai sietina su santykinai mažu Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojų įsiskolinimu ir daugeliu atvejų tinkamai pasverta prisiimamų finansinių įsipareigojimų našta. Tai leidžia užtikrinti pakankamai sklandų mokėjimų procesą ir pinigų cirkuliaciją, nuo kurios priklauso ekonomikos stabilumas“, – sako bendrovės „Intrum“ direktorė Baltijos šalyse Ilva Valeika.
Lietuva antrus metus iš eilės visoje Europoje išsiskiria pagal didžiausią dalį disponuojamų pajamų, kuri gyventojams lieka apmokėjus visas sąskaitas. Lietuvoje 38 proc. gyventojų teigė, kad padengus visus finansinius įsipareigojimus jiems lieka daugiau kaip pusė mėnesinio atlyginimo – tai yra didžiausia dalis tarp visų tyrime dalyvavusių šalių.
Palyginimui, Europoje tik 15 proc. gyventojų galėjo pasigirti, kad apmokėjus sąskaitas už komunalines paslaugas ir padengus kitus finansinius įsipareigojimus jiems lieka daugiau nei 50 proc. per mėnesį gaunamų pajamų.
Prie didesnio Lietuvos gyventojų atsparumo Covid-19 krizei prisideda ir augantis šalies gyventojų finansinis raštingumas.
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų taip pat atskleidė, kad jų pajamos dėl pandemijos nesumažėjo ir mažėti neturėtų. Palyginimui Europoje taip teigė tik 38 proc. gyventojų. Maždaug trečdalis (32 proc.). tyrimo dalyvių Lietuvoje pripažino, kad dėl Covid-19 jų pajamos sumažėjo, o 20 proc. teigė, kad pajamos išliko tokios pačios, tačiau netrukus gali sumažėti.
Prie didesnio Lietuvos gyventojų atsparumo Covid-19 krizei prisideda ir augantis šalies gyventojų finansinis raštingumas. Šioje kategorijoje Europos finansinės gerovės barometre Lietuva paliko iš paskutinės į dešimtą vietą tarp 24 Europos valstybių.
Tiesa, Lietuva atsilieka nuo daugelio kitų Europos valstybių pagal gyventojų galimybes sutaupyti ateičiai. Lietuva pagal šį rodiklį Europos finansinės gerovės barometre išlieka ketvirta nuo galo. Nors kiekvieną mėnesį dalį pajamų santaupoms atsidedančių gyventojų dalis Lietuvoje per metus išaugo nuo 71 proc. iki 78 proc., tačiau didžioji dalis lietuvių taupymui skiria mažiau nei dešimtadalį savo pajamų. Be to, trečdalis gyventojų teigė, kad užklupus pandemijai santaupoms atidedamų lėšų dalis sumažėjo.
Bendrovė „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimą skelbia nuo 2013 metų. 24 Europos valstybėse atliekamo tyrimo tikslas – pateikti įžvalgas apie Europos vartotojų finansinius įpročius, išlaidas ir gebėjimą tvarkyti namų ūkio finansus. Pernai į tyrimo ataskaitą pirmą kartą buvo įtrauktas ir Europos finansinės gerovės barometro reitingas. Europos vartotojų mokėjimo tyrime, kurį atliko Londone įsikūrusi tyrimų bendrovė „Longitude“, iš viso dalyvavo daugiau kaip 24 tūkst. gyventojų. Lietuvoje buvo apklausta daugiau kaip 1000 ne jaunesnių nei 18 metų amžiaus gyventojų.
