„Praktiškai kas antras pensijai lėšas kaupiantis gyventojas norėtų, kad šie pinigai būtų investuojami tvariai. Tiesa, gyventojai taip pat pageidauja, kad tvarus investavimas būtų suderinamas su investicijų grąža, ir tai yra natūralu. Pensijų fondų lėšų nukreipimas į tvarią veiklą vykdančius verslus, kurie siekia mažinti poveikį aplinkai, padeda užtikrinti investicijų grąžą ilgalaikėje perspektyvoje“, – teigia „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.
Remiantis tyrimo duomenimis, kaimyninių Baltijos šalių Latvijos ir Estijos gyventojai taip pat palankiai vertina galimybę pensijai kaupiamas lėšas investuoti tvariai – tai svarbu 60 proc. latvių ir 63 proc. estų.
Tvarumą linkę sieti su grąža
„Beveik kas antram Estijos gyventojui svarbiausia priežastimi investuoti tvariai būtų galimybė pačiam pasirinkti sritį, į kurią būtų nukreipiamos lėšos. Šią priežastį, kaip svarbiausią, dažniausiai nurodo ir latviai. Tuo metu lietuviai tvarų investavimą dažniau yra linkę sieti su didesne nei rinkos vidurkis grąža – šią priežastį lėšas investuoti tvariai nurodė 49 proc. respondentų mūsų šalyje“, − tyrimo rezultatus komentuoja T.Gudaitis.
Be to, santykinai didelė dalis Baltijos šalių gyventojų mano, kad kasdienės asmeninės pastangos kovojant su klimato kaita taip pat turi didelės reikšmės − tuo įsitikinę 52 proc. lietuvių, 47 proc. latvių ir 46 proc. estų, rodo tyrimo rezultatai.
„Pasirinkimas kaupti tvariai lėšas investuojančiame pensijų fonde gali būti vienas iš tokių kasdienių pasirinkimų. Kas trečias Lietuvos gyventojas mano, kad klimato kaitos rizikos gali būti suvaldytos tik tada, jei kiekvienas prisidės asmeniškai. Nukreipdami lėšas į tvariau veikiantį verslą, galime netiesiogiai sumažinti poveikį aplinkai ir tuo pačiu metu paskatinti atsakingus verslus“, – sako T.Gudaitis.
Lietuvių prioritetas – žalioji energija
Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai mūsų šalies gyventojai rinktųsi investuojamas lėšas nukreipti į verslus, prisidedančius prie atsinaujinančios energijos gamybos (34 proc.).
Ketvirtadaliui apklaustųjų taip pat aktualu, kad jų investuojamos lėšos prisidėtų prie plastiko ir elektronikos perdirbimo, 22 proc. – prie medicinos tyrimų ir naujų produktų kūrimo. Maždaug po penktadalį gyventojų savo pensijai kaupiamas lėšas norėtų investuoti į kompanijas, kurios prisidėtų prie naujų darbo vietų kūrimo ir miškų sodinimo.
„Gyventojų noras investuoti į žaliąją energiją atspindi kontekstą, kuriame gyvename šiandien. Iš atsinaujinančių išteklių gaminama energija svarbi ne tik dėl aplinkosaugos, bet ir dėl didesnio energinio šalies atsparumo. „Swedbank“ valdomi pensijų fondai, savo ruožtu, yra nukreipę daugiau kaip 38 mln. eurų į žaliosios energijos gamybos bendroves Baltijos šalyse“, – komentuoja T.Gudaitis.
Kaimynams svarbiausia miškai ir darbo vietų kūrimas
Remiantis tyrimo rezultatais, dažniausiai (33 proc.) latviams pensijai kaupiamas lėšas būtų aktualu nukreipti į verslą, prisidedantį prie naujų darbo vietų kūrimo, 26 proc. apklaustųjų svarbą teikia verslo indėliui į pasodintų medžių skaičių, trečioje vietoje – verslo indėlis į žaliosios energijos gamybą (24 proc.).
Estijos gyventojų prioritetai yra panašūs: beveik trečdaliui estų (28 proc.) svarbiausia būtų žinoti, kiek miškų pasodinama už jų investuojamus pinigus, o maždaug kas ketvirtas (26 proc.) tyrimo dalyvis nurodė investicijų poveikio aktualumą atsinaujinančios energijos gamybai, naujų darbo vietų kūrimui ir plastiko perdirbimui.
„Swedbank“ yra išsikėlęs tikslą iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu banku, tai yra, sumažinti CO2 dujų emisijas iki nulio. „Swedbank“ Lietuvoje į tvarius verslus nukreiptų pensijų fondų investicijos jau yra perkopusios 2 mlrd. Eur.
Reprezentatyvią gyventojų nuomonės apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Internetu buvo apklausta po 500 kaupiančių pensijai respondentų nuo 18 iki 55 m. amžiaus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.