Karas tapo kasdienybe
30 proc. gyventojų teigia rėmę Ukrainą (teikę finansinę paramą, savanoriavę, rėmę daiktais, apgyvendinimu ir pan.) karo pradžioje, tačiau dabar visiškai neberemiantys. 22 proc. lietuvių teigia pradžioje Ukrainą rėmė daugiau, dabar mažiau. Nuosekliai Ukrainą remia apie 10 proc., o visiškai neremia – 38 proc. tautiečių.
„Apklausos duomenys patvirtino prielaidą, kad bėgant laikui karas tampa kasdienybe. Žmonės pripranta prie naujienų apie karą, tad natūraliai ir parama nuo jo nukentėjusiems ima mažėti. Todėl verta ieškoti būdų, kaip paskatinti paramą – atrasti formų, kaip žmonėms priminti apie galimybę remti Ukrainą, palengvinti šį procesą. Kitaip tariant, karui tapus kasdienybe, įkasdieninti ir paramą“, – teigia Ieva Nomeika, paramos Ukrainai programėlės Bucha.app, skirtos el. parduotuvėms, autorė.
Apklausos duomenimis, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai ir didmiesčių gyventojai Ukrainą remia nuosekliai, o žemesnio išsilavinimo apklaustieji dažniau nurodo, kad rėmė karo pradžioje, o dabar neberemia.
Įmonės, remiančios Ukrainą, vertinamos palankiau
Tyrimas taip pat parodė, kad 68 proc. gyventojų palankiau vertina įmones, remiančias Ukrainą, o 62 proc. yra labiau linkę iš jų įsigyti prekių ar paslaugų. 36 proc. gyventojų teigia, kad netgi renkantis darbdavį, jo parama Ukrainai būtų privalumas.
„Vienas iš būdų paskatinti paramą – įtraukti verslą ir jį paraginti įkasdieninti paramą. Pavyzdžiui, pirkimas internetu mums visiems jau įprastas procesas. Tad perkant suknelę ar televizorių suteikti galimybę pirkėjui pridėti prie krepšelio kelis eurus arba pačioms el. parduotuvėms skirti apyvartos dalį paramai neturėtų būti sudėtinga. Ypač žinant, kad tai ne tik padeda nuo karo kenčiančiai šaliai, bet ir prisideda ir prie palankaus įmonės įvaizdžio formavimo“, – teigia I.Nomeika.
Įdomu tai, kad 38 proc. gyventojų įmones, viešinančias informaciją apie paramą, vertina pozityviai, ir tiek pat – neutraliai.
„Dažnai įmonės galvoja, kad gerus darbus reikia daryti tyliai. Tačiau apklausa parodė, kad apie juos reikia kalbėti garsiai – tai skatina ir kitus prisidėti, ir kelia pasididžiavimo jausmą“, – sako I.Nomeika.
Daugiau aukoti paskatintų skaidrumas
Paklausti, kas paskatintų daugiau remti Ukrainą, didžioji dalis lietuvių (47 proc.) teigia, kad tai būtų skaidrumas – aiškus žinojimas, kur nukeliauja parama. Penktadalį (20 proc.) paskatintų paprastesnė galimybė remti (pavyzdžiui, galimybė aukoti telefonu, daiktų paėmimas iš namų), 13 proc. – dažnesni priminimai, kad šaliai reikia pagalbos, o 11 proc. – daugiau informacijos, kaip galima remti.
El. parduotuvėms skirtos programėlės „Bucha.app“, padedančios rinkti paramą Ukrainai, užsakymu „Spinter tyrimų“ apklausa atlikta 2022 m. liepos mėnesį. Jos metu apklausta daugiau nei 1000 18-64 m. Lietuvos gyventojų.
„Bucha.app“ yra paramos Ukrainai rinkimo programėlė, skirta el. parduotuvėms. Ją įsidiegusios parduotuvės gali pasirinkti – arba paramai skirti dalį savo apyvartos, arba kviesti pirkėjus greitai ir paprastai paaukoti Ukrainai apsiperkant internetu. Visos per programėlę suaukotos lėšos skiriamos paramos fondams „Blue Yellow“ ir „Pagalbos sparnas“. Verslui, besinaudojančiam programėle, nereikia mokėti prisijungimo, naudojimosi ar jokio kito mokesčio – kiekvienas pirkėjų paaukotas centas keliaus pelno nesiekiančioms organizacijoms, o skaidrumo užtikrinimui pateikiamos lėšų panaudojimo ataskaitos.
