„Noras dirbti 35–45 m. amžiaus kolegų kolektyve patvirtina vyraujantį stereotipą apie idealų amžių darbo rinkoje. Vis dėlto nei darbuotojo, nei kolektyvo amžius savaime nėra pranašumas. Darbuotojo gebėjimus darbe lemia jo asmeninės savybės, turimi įgūdžiai, motyvacija ir patirtis, o organizacijos pranašumai priklauso nuo to, kaip ji valdoma ir kokia kultūra joje puoselėjama“, – sako Lina Žemaitytė-Kirkman, „Swedbank“ Karjeros centro vadovė.
Pasak personalo specialistės, vienas iš požymių, kad organizacijoje egzistuoja įtraukianti kultūra ir sudarytos palankios sąlygos visiems darbuotojams – jos kolektyvo įvairovė pagal amžių, lytį, etninę kilmę. Įvairovė organizacijoje suteikia daugiau galimybių mokytis vieniems iš kitų, atsižvelgti į skirtingas perspektyvas, pasiremti įvairiapuse patirtimi.
„Įvairovė taip pat svarbi ne tik komandos produktyvumui ir platesnei perspektyvai, bet ir geresniems verslo rezultatams bei klientų pasitenkinimui pasiekti. Komandai, kuri yra įvairialypė ir atspindi visuomenės sudėtį, paprastai yra lengviau atsižvelgti į kliento perspektyvą ir suprasti įvairių klientų poreikius“, − sako L.Žemaitytė-Kirkman.
Įvairovė taip pat svarbi ne tik komandos produktyvumui ir platesnei perspektyvai, bet ir geresniems verslo rezultatams.
Kaip rodo gyventojų apklausa, pageidaujamą kolektyvo amžių dažniausiai nurodo 18-25 m. amžiaus respondentai. Tuo metu vyresni nei 56 m. amžiaus respondentai dažniau linkę teigti, kad kolektyvo amžius jiems nesvarbu. 33 proc. šalies gyventojų kolektyvo amžiaus iš viso nesureikšmina.
Pasak „Swedbank“ atstovės, įgijus profesinės patirties ateina suvokimas, kad mūsų požiūriui, lankstumui ir gebėjimams daugiausiai įtakos turi mūsų asmeninės savybės ir aplinka, o ne gimimo data.
Vadovų požiūris turi keistis
Kaip parodė apklausa, aukščiausio lygio vadovai dažniau nei kiti specialistai nurodo, kad labiausiai nori dirbti kolektyve, kurio amžiaus vidurkis – 35 metai. Kas antras apklausoje dalyvavęs vadovaujančias pozicijas užimantis šalies gyventojas pasirinko šį atsakymo variantą.
Palyginimui, tarp specialistų ir tarnautojų tokių buvo 37 proc., tarp darbininkų ir techninių darbuotojų – 26 proc.
„Vadovai neretai būna įsitikinę, kad jaunesnio amžiaus kolektyvas gali būti veržlesnis ir ambicingesnis, ir tai jiems padės pasiekti geresnių veiklos rezultatų. Jaunesnio amžiaus darbuotojai iš tiesų gali turėti tam tikrų pranašumų, palyginti su vyresniais žmonėmis, tačiau silpnesnioji jų pusė yra patirties ir gilesnio požiūrio stokojimas“, – pastebi L.Žemaitytė-Kirkman.
Ji atkreipia dėmesį, kad organizacijų tyrimai pasaulyje rodo, jog ilgainiui geresnių rezultatų pasiekia įvairiapusės pagal demografines charakteristikas organizacijos, todėl vadovai turėtų būti suinteresuoti dirbti su įvairiais žmonėmis.
Skirtingi amžiai – skirtingi privalumai
L.Žemaitytė-Kirkman pastebi, kad iš įvairesnio kolektyvo galima išsinešti ne tik įdomių kasdienio gyvenimo patirčių ir požiūrio kampų.
„Tai galimybė kiekvienam tobulėti profesinėje srityje. Vyresni darbuotojai su didele patirtimi ir organizacijos bei klientų išmanymu gali tapti jaunesniųjų kolegų mentoriais, o jaunieji kolegos gali pamokyti naujų darbo metodų, greičiau pastebėti ir perprasti naujas tendencijas“, – sako „Swedbank“ personalo ekspertė.
Vyresni darbuotojai su didele patirtimi ir organizacijos bei klientų išmanymu gali tapti jaunesniųjų kolegų mentoriais.
Jos teigimu, vyresniems darbuotojams reikėtų dažniau išdrįsti paneigti amžiaus stereotipą ir tuo pačiu metu savo didelės patirties nelaikyti savaime suprantamu pranašumu. Noras mokytis naujų dalykų, atrasti naujų požiūrio kampų – tai raktas į karjeros sėkmę, nepaisant amžiaus.
„Jaunesnieji kolegos taip pat neturėtų pasiduoti įsitikinimams dėl amžiaus bei įvertinti, ko gali išmokti iš vyresniųjų kolegų. Pavyzdžiui, per ilgametę jų patirtį greičiausiai yra pasitaikiusi ne viena krizės situacija ar profesinis išbandymas, iš kurio jaunesni kolegos galima pasimokyti“, − L.Žemaitytė-Kirkman.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Jos metu apklausta 1 015 respondentų visoje šalyje, tyrimo rezultatai reprezentuoja gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.