LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė teigė, kad 2014 metais finansinio raštingumo lygis Lietuvoje siekė 39 proc., o šiemet – 68,6 procento.
„Ilguoju laikotarpiu pagėrėjimas jaučiamas“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V.Dičpinigaitienė.
Vis dėlto ji teigė, jog pastebima, kad gyventojams vis dar stinga žinių, kaip sėkmingai valdyti savo pinigus. O ypač – suvokimo, jog „ne valstybė ar artimieji, o pirmiausia jie patys yra atsakingi už savo finansinę padėtį ir priimamus sprendimus“.
LB užsakymu atliktos apklausos duomenimis, 55 proc. šalies gyventojų mano, kad jų finansinė padėtis labiausiai priklauso nuo ekonominės padėties šalyje. Dar 8 proc. atsakė besiremiantys šeima – sutuoktiniu, partneriu ar tėvais ir tik keturi iš dešimties mano, kad asmeniniai finansai labiausiai priklauso nuo jų pačių kompetencijos ir įgūdžių.
„Vis dėl to, būtent asmeninės kompetencijos ir yra svarbiausios“, – teigė V.Dičpinigaitienė.
V.Dičpinigaitienė taip pat pabrėžė, kad šiais metais atliekant tyrimą net 6,6 proc. respondentų negalėjo atsakyti nė į vieną iš klausimų teisingai arba nežinojo atsakymo.
„Vienas iš užduotų klausimų buvo paprasčiausias matematinis veiksmas“, – sakė V.Dičpinigaitienė.
Jos teigimu, būti finansiškai raštingu tampa vis sunkiau, o turimos žinios nebūtinai užtikrina finansinį stabilumą.
„Finansinis raštingumas tampa vis labiau kompleksiškas ir susijęs su kitomis gyvenimo sritimis. Jis nėra įgimtas, jis išmokstamas (...) žinoti yra viena, o žinias pritaikyti yra visai kas kita, turime prisiimti asmeninę atsakomybę“, – teigė V.Dičpinigaitienė.
Anot apklausos, dauguma respondentų savo finansinį raštingumą vertino kaip vidutinišką (47 proc.) arba gerą (35 proc.) ir mažuma nurodė, kad jų finansinis raštingumas yra labai geras (8 proc.), prastas (9 proc.) arba labai prastas (1 proc.).
Apklausą LB užsakymu atliko „Spinter tyrimai“, apklaususi 1 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.