Tai rodo reprezentatyvios Lietuvos banko užsakymu atliktos (2021 m. rugsėjo mėn.) gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių rezultatai. Apklausa vykdoma dešimtus metus iš eilės stebint ir vertinant Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročius.
„Pandeminės aplinkybės ir toliau spartino elektroninių mokėjimų rinkos plėtrą. Beveik kas trečias respondentas teigė, kad dėl COVID-19 pandemijos dažniau moka mokėjimo kortele ar mobiliuoju telefonu. Be to, stebime, kad Lietuvoje ir toliau populiarėja inovatyvūs mokėjimai. Pavyzdžiui, bekontakčio atsiskaitymo funkcija naudojosi 76 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų, o 2020 m. šia funkcija naudojosi 66 proc. apklaustųjų“, – apklausos rezultatus komentuoja Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.
Naujausios apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 87 proc., o 2020 m. – 79 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 88 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2020 m. – 86 proc.).
Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 56 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų. Iš jų 51 proc. naudojosi mobiliosiomis programėlėmis informacijai apie sąskaitą ir mokėjimus gauti, 30 proc. – mokėjimo pavedimams atlikti. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele) naudojosi 14 proc. respondentų (2020 m. – 11 proc.).
Trys iš keturių mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų pasigenda galimybės ja atsiskaityti bent vienoje prekybos ar paslaugų teikimo vietoje. Galimybės atsiskaityti turguje, mugėse pasigenda 55 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę, 46 proc. tokios galimybės pasigenda kirpyklose, grožio salonuose ir kitose panašias paslaugas teikiančiose įstaigose, 34 proc. – viešajame transporte, 27 proc. – taksi ir pas kitus privačius vežėjus, po 18 proc. – valstybės institucijose ir sveikatos paslaugas teikiančiose įstaigose (poliklinikose, ligoninėse, odontologų kabinetuose ir pan.).
Grynieji pinigai vis dar svarbūs daugelio Lietuvos gyventojų kasdienėje veikloje: 48 proc. respondentų nurodė grynuosius pinigus dažniausiai naudojantys kasdieniams pirkiniams, 43 proc. turi grynųjų pinigų piniginėje nenumatytiems atvejams (pvz., jei sutriktų IT sistemos ir nebūtų galimybės atsiskaityti kortele), 36 proc. grynaisiais pinigais atsiskaito už ne namuose teikiamas paslaugas (pvz., grožio, sveikatos priežiūros, medicinos paslaugas, autoserviso paslaugas).12 proc. apklaustųjų grynuosius pinigus laiko taupymui.
Apklausos rezultatai atskleidė, kad absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis, trys ketvirtadaliai naudojasi bankų ir beveik ketvirtadalis – Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, atidarančių sąskaitas, paslaugomis. Devyni iš dešimties respondentų turėjo mokėjimo sąskaitą, aštuoni iš dešimties aktyviai naudojosi internetine bankininkyste. Sąskaitą pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją 2021 m. turėjo 14 proc. respondentų (2020 m. – 13 proc.).
Mokėjimo paslaugų krepšelius buvo pasirinkę 67 proc. Lietuvoje veikiančiame banke ar kredito unijoje turėjusių sąskaitą apklaustųjų, o standartiniais įkainiais naudojosi 23 proc. respondentų. Dešimtadalis nežinojo, kokią kainodarą yra pasirinkę.
