Tyrimas: mokykloje pakankamai žinių apie finansus įgyja mažiau nei kas penktas lietuvis

Mažiausiai mokykloje žinių apie finansus Baltijos šalyse įgyja lietuviai, rodo „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Apie finansus iš nuomonės formuotojų labiau sužino jaunesnių amžiaus grupių respondentai, tiesa, daugiausia šiuo informacijos šaltiniu taip pat naudojasi estai, rašoma „Citadele“ banko pranešime spaudai.
Finansai
Finansai / Pexels nuotr.

Daugiausia finansinio raštingumo žinių, kaip rodo apklausos rezultatai, suteikiama šeimoje (35 proc. lietuvių, 30 proc. latvių ir 37 proc. estų respondentų). Kad daugiausia žinių apie finansus įgijo būtent mokykloje, nurodė 16 proc. lietuvių, 23 proc. latvių ir 31 proc. estų respondentų. Kituose mokymuose ar paskaitose įgiję žinių teigia 33 proc. lietuvių, 14 proc. latvių ir 18 proc. estų apklaustųjų.

„Citadele“ banko valdybos narės, atsakingos už mažmeninę bankininkystę Baltijos šalyse, Rūtos Ežerskienės teigimu, mokyklos ir šeimos vaidmuo, suteikiant žinių apie finansus – esminis.

„Šeima ir mokykla yra dvi bene esminę įtaką mūsų suvokimui apie pasaulį darančios bendruomenės. Šeimoje galime išmokti praktiškai elgtis su pinigais – sudaryti mėnesio biudžetą, sekti šeimos išlaidas, mokytis atsakingai elgtis su gautais kišenpinigiais, taupyti.

Mokykloje galime gilintis į kiek sudėtingesnius finansinius reiškinius ir terminus, išmokti atpažinti ir apsisaugoti nuo finansinių apgavysčių. Geriausio rezultato galime pasiekti, kai šios dvi patirtys susilieja – šeimoje aptariame mokykloje išmoktus dalykus, o mokykloje dalijamės asmeninio gyvenimo pavyzdžiais“, – pastebi R.Ežerskienė.

Anot jos, apklausos rezultatai, rodantys, jog daugiausia mokykloje finansinių žinių gauna estai, nestebina, nes Estija jau seniai garsėja savo aukštu finansinio švietimo lygiu.

„Finansinis švietimas yra integruotas į Estijos mokymosi programas. Estijos moksleivių žinios puikiai įvertinamos įvairiuose tarptautiniuose tyrimuose. Pavyzdžiui, 2018 m. Estijos moksleiviai pagal PISA finansinio raštingumo tyrimą užėmė pirmąją vietą, 46 taškais aplenkdami Latviją ir 49-iais Lietuvą. Toks įdirbis atsispindi ir stiprioje Estijos investuotojų bendruomenėje: palyginti su kitomis Baltijos šalimis, estai aktyviau investuoja, turi daugiau finansų srityje veikiančių nuomonės formuotojų“, – įžvalgomis dalijasi Rūta Ežerskienė.

Būtent nuomonės formuotojų kaip informacijos apie finansines temas šaltinio populiarumą Estijoje atskleidžia ir apklausos rezultatai (4 proc. lietuvių, 5 proc. latvių ir 8 proc. estų). Tai ypač atsispindi jaunesnėse amžiaus grupėse. Jog daugiausia žinių apie finansus gavo iš nuomonės formuotojų, nurodė 33 proc. 18-39 m. amžiaus grupės respondentų Estijoje, palyginti su 10 proc. 40-74 m. amžiaus apklaustųjų.

Nors Lietuvoje ir Latvijoje skaičiai – mažesni, tačiau atsispindi panaši tendencija. Kaip pagrindinį finansinių žinių šaltinį nuomonės formuotojus nurodė 13 proc. 18-39 m. Lietuvos ir 17 proc. Latvijos respondentų ir atitinkamai 7 proc. ir 9 proc. 40-74 m. apklaustųjų.

Respondentai taip pat nurodė reikalingų žinių įgyjantys finansų įstaigose, pavyzdžiui, konsultacijų su banko darbuotoju metu ar banko interneto svetainėje (35 proc. lietuvių, 34 proc. latvių ir 22 proc. estų), iš žiniasklaidos (27 proc. lietuvių, 33 proc. latvių ir estų), įvairiose grupėse, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose ar bendraminčių klubuose (16 proc. lietuvių, 9 proc. latvių ir 13 proc. estų), iš draugų (16 proc. lietuvių, 17 proc. latvių ir 23 proc. estų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų