Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės.
„Naujausi kovo mėnesio duomenys rodo, kad per metus prekių kainos šalyje krito beveik 2,5 proc., taip dar kartą primindamos, kad spartus infliacinis periodas Lietuvoje jau baigėsi. Tuo metu sparčiai augę atlyginimai į prieš tai buvusį lygį grąžino gyventojų perkamąją galią, kuri ir toliau auga. Nepaisant to, gyventojų poreikis pirkti prekes su nuolaida – itin didelis. Priklausomai nuo prekių kategorijos, nuolaidų „nemedžioja“ tik 15–20 proc. gyventojų“, – sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
Sprendimus neretai lemia emocijos
Tačiau, pasak G.Ilekytės, nuolaidų ieškome nebūtinai todėl, kad negalime įpirkti prekių už visą kainą: mūsų sprendimus dažnai lemia emocijos ir ne visai racionalūs skaičiavimai. Labiausiai ydinga „nuolaidų mąstysena“ atsiskleidžia tais atvejais, kai perkame nereikalingą prekę tik todėl, kad jai taikoma nuolaida su mintimi, jog jos gali kada nors prisireikti.
„Įsivaizduokime, kad parduotuvėje ieškome rankšluosčio. Vienas kainuoja 10 eurų be nuolaidos, kitas kainuoja tiek pat su 20 proc. nuolaida. Nemaža dalis gyventojų pasirinks tą, kuriam yra pritaikyta nuolaida, nepaisant vienodos jų kainos. Nuolaida išprovokuoja emocinę reakciją – jausimės praradę mažiau, nes pirkdami su nuolaida „sutaupėme“ daugiau nei 2 eurus.
Jaučiamės geriau pirkdami prekę su nuolaida, nei pirkdami labai panašią prekę be nuolaidos. Taigi, pirkėjų sprendimą dažnai gali lemti nuolaidos dydis, o ne norimo daikto dizainas ar funkcionalumas. Pavyzdžiui, renkantis iš dviejų tiek pat kainuojančių daiktų, nuolaida lemia labiau nei kiti kriterijai. Tai yra ne visai racionalus pasirinkimas“, – sako G.Ilekytė.
Ekonomistė pastebi ir dar vieną prekybininkų psichologinį triuką – skubos jausmo sukūrimą pabrėžiant, kad nuolaida greitai baigsis.
„Štai kodėl parduotuvėse dažnai galime išvysti ir datą iki kada galioja nuolaida. Tai verčia mus palyginti esamą kainą su kaina ateityje, ir „pralaimėti“ neįsigijus prekės pigiau mes visai nenorime, nepaisant to, kad po kurio laiko ta pati prekė greičiausiai vėl bus „pasidabinusi“ panašia nuolaida“, – kalba G.Ilekytė.
Dėl nuolaidų aplanko kelias parduotuves
Savo ruožtu „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad gyventojų polinkis pirkti prekes su nuolaida priklauso nuo prekių kategorijos – kuo ilgiau prekė tinkama naudoti, tuo dažniau ją perkame su nuolaida.
„Įsigydami trumpo galiojimo kasdienes maisto prekes į taikomas nuolaidas atsižvelgia 78 proc. gyventojų. Kuomet perka ilgo galiojimo maisto prekes, į nuolaidas atsižvelgia net 84 proc. respondentų. Panaši dalis – 85 proc. gyventojų – į nuolaidas atsižvelgia įsigydami namų apyvokos prekes“, – vardija J.Bagdanavičiūtė.
Kaip atskleidžia tyrimas, norėdami sutaupyti, nemažai gyventojų iš anksto pasidomi, kuriame prekybos tinkle taikoma daugiausia akcijų arba apsilanko kelių skirtingų prekybos tinklų parduotuvėse.
Kasdienių trumpo bei ilgo galiojimo maisto prekių pirkimą suplanuoja trečdalis gyventojų, namų apyvokos reikmenų pirkinius planuoja 35 proc. žmonių.
„Du trečdaliai respondentų teigia manantys, kad apsipirkdami su nuolaidomis per mėnesį sutaupo iki 100 eurų. Daugiau nei 100 eurų per mėnesį mano sutaupantys 22 proc. gyventojų. Tuo, kiek racionalią finansinę elgseną pavyksta išlaikyti pamačius nuolaidas, abejoja labai maža dalis gyventojų. Kad prekių su nuolaida nusiperka per daug ir jų visų nesunaudoja, pažymi tik 3 proc. respondentų“, – sako J.Bagdanavičiūtė.
Misija „pergudrauti akcijas“
Kaip pastebi J.Bagdanavičiūtė, esminės sąlygos tam, kad apsipirkimas su nuolaidomis būtų išties finansiškai naudingas, yra itin paprastos – pirkti tik tas prekes, kurių reikia, ir tik tokį jų kiekį, kurį pavyks sunaudoti iki galiojimo termino. Tiesa, tyrimas rodo, kad esant didelėms nuolaidoms, nemaža dalis gyventojų linkę įsigyti didesnius prekių kiekius, ypač kai kalba pasisuka apie namų apyvokos priemones.
„Jei, vis dėlto, nusprendėme įsigyti didesnį prekių kiekį, tuomet patartina rinktis jau išbandytas ir nuolat vartojamas prekes. Įsigijus didelį kiekį niekuomet nenaudoto prekės ženklo produkcijos, pavyzdžiui, net ir ilgai tinkamų naudoti skalbimo miltelių, gali paaiškėti, kad jie mums kelia alergiją, o jiems išleisti pinigai – kaip į balą“, – pataria J.Bagdanavičiūtė.
„Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė sako, kad gyventojų įprotis patikrinti nuolaidas keliuose skirtinguose prekybos tinkluose iš tiesų gali padėti sutaupyti. Vis dėlto, tą geriau daryti prieš vykstant apsipirkti – patikrinę akcijų leidinius internete, sutaupysime laiko ir degalų kelionėms po skirtingas parduotuves.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2024 m. kovo 18–28 d. „Swedbank“ užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1009 respondentai, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalių gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
