„Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas. Šis Rusijos karinės agresijos Ukrainoje bei augančios infliacijos sukeltas nerimas turi įtakos ir finansinės elgsenos pokyčiams. Gyventojai ne tik atsisako nebūtinų pirkinių, bet ir skiria daugiau dėmesio savo biudžeto planavimui“, – sako Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Gyventojų apklausos duomenimis, didesnį dėmesį savo biudžeto planavimui skiria 2 iš 5 gyventojų, o sukaupti daugiau santaupų stengiasi 2 iš 7 respondentų.
Ketvirtadalis respondentų finansinio stabilumo siekia nerizikuodami keisti darbo ir mėgindami įsitvirtinti esamoje darbovietėje.
Finansiniams iššūkiams pasirengę geriau
Remiantis tyrimu, karo Ukrainoje akivaizdoje gyventojai dėl savo finansų jaudinasi labiau nei 2020 m., kai pasaulyje plito koronavirusas. Kita vertus, pandemijos laikotarpiu namų ūkiai šeimos biudžeto valdymui skyrė daugiau dėmesio, nes dažnam tai buvo pamirštas dalykas.
Pasak J.Cvilikienės, šiuo metu 46 proc. gyventojų nurodo, kad riboja įprastas išlaidas, o 2020 m. taip teigiančių buvo net 63 proc. Nuo 51 proc. prieš dvejus metus koronaviruso krizės pradžioje iki 40 proc. šiandieninės krizės akivaizdoje sumažėjo teigiančių, kad skiria didesnį dėmesį planuoti biudžetą.
Tiesa, palyginti su koronaviruso pandemijos pradžios metais, pastebimai – 11 proc. – išaugo santaupas aktyviau planuojančių kaupti gyventojų skaičius.
„Tai, kad mažiau gyventojų nurodo ribojantys išlaidas, nors tuo pat metu auga taupančiųjų skaičius, leidžia daryti prielaidą, kad kelerius metus iš eilės gana pastebimai augę atlyginimai realybėje leidžia pašalinti finansinius neramumus. Kitaip tariant, mažiau ribodami išlaidas gyventojai turi daugiau resursų taupymui“, – atkreipia dėmesį J.Cvilikienė.
Nerimas dėl santaupų ir artimųjų
Vis dėlto, kaip pastebi J.Cvilikienė, net turint nemažą finansinį rezervą ir darbuojantis srityje, tiesiogiai nesusijusioje su krizės labiausiai paveiktais sektoriais, nerimo jausmas dėl finansų – visiškai natūralus.
Kaip rodo apklausos duomenys, gyventojai labiausiai nuogąstauja dėl santaupų trūkumo ir galimybės finansiškai pasirūpinti savo šeimos nariais. Tai, kad juos labai jaudina šie aspektai, atitinkamai nurodo 33 ir 27 proc. respondentų.
Dėl galimo reikšmingo pajamų sumažėjimo jaudinasi 22 proc. respondentų, o dėl darbo netekimo – 12 proc. apklaustųjų.
„Gyventojų nerimas dėl santaupų trūkumo išlieka panašus, kaip ir koronaviruso krizės pradžioje. Šiuo metu daugiau finansinės ramybės galime susikurti patys – rūpintis savo santaupomis, sukaupti pakankamą finansinį rezervą ar didinti jau turimą finansinę „pagalvę“, – sako J.Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2022 m. kovo 17–25 d. „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 007 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 m. nuomones ir vertinimus.
