Nors atotrūkis tarp darbo jėgos kaštų ir našumo bei politinio stabilumo trūkumas turi daugiausiai neigiamos įtakos investuotojų lūkesčiams, palyginti su pastaraisiais tyrimais net ir šiose srityse pastebima optimizmo apraiškų. Tokią padėtį atskleidžia stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ vasarį atliktas tyrimas.
Nuo 2014 m. reguliariai vykdomo penkioliktojo LIPI tyrimo duomenimis, užsienio kapitalo įmonių atstovų pasitikėjimas šalies ūkio perspektyvomis siekė 1,15 balo iš 2 galimų.
Tyrimo duomenys atskleidžia, kad 2018 m. pabaigoje itin kritiškai vertinę Lietuvos politinį stabilumą, šiemet respondentai kiek atlaidesni: teigiamai šį veiksnį vertinančių respondentų padaugėjo 7 procentiniais punktais. Vis dėto, 34 proc. apklaustųjų mano, kad politinis stabilumas Lietuvoje tebėra prastas ir 46 proc. investuotojų būgštauja, kad padėtis šioje srityje tik blogės. Trečdalis (34 proc.) prognozuoja ir toliau augsiant atotrūkį tarp darbo jėgos našumo ir darbuotojų atlyginimų. Daugiausiai optimizmo respondentai išreiškė vertindami šalies atvirumą naujoms investicijoms: kad jo daugės, tiki 32 proc. investuotojų.
„Nors ir pastebime teigiamų pokyčių, investuotojų nuotaika šių metų pradžioje tebėra gana prasta. Tai lemia daugelis veiksnių, tarp kurių svarbiausi − visą Europą ir pasaulį apėmęs netikrumas dėl „Brexit“, tarptautinės politinės ir ekonominės įtampos,. Šiemetinis rinkimų sezonas taip pat verčia gana atsargiai vertinti bet kokias politines iniciatyvas ir neleidžia tikėtis didesnio politinių jėgų susitelkimo sprendžiant įsisenėjusius iššūkius, tokius kaip švietimo sistemos ir viešojo sektoriaus efektyvumas. Visa tai aiškiai atspindi tyrimas“, - komentuoja Rolandas Valiūnas, „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas
Jis atkreipia dėmesį į investuotojų nuomonę dėl svarbiausių šalies prioritetų: LIPI tyrimai atskleidžia, kad daugiau nei metus valstybės institucijų dėmesio labiausiai pasigendama švietimo, migracijos ir viešojo sektoriaus efektyvumo srityse. Net 77 proc. apklaustųjų švietimą laiko prioritetine sritimi, 52 proc. ragina susirūpinti itin sudėtingomis migracijos procedūromis, o 54 proc. investuotojų netenkina dabartinio šalies viešojo sektoriaus efektyvumas. Kone trečdalis (30 proc.) tyrimo dalyvių mano, kad valstybė turėtų daugiau dėmesio skirti skaidrumui ir kovai su šešėline ekonomika.
Investuotojai tradiciniais Lietuvos konkurenciniais pranašumais laiko išvystytą šalies telekomunikacijų, transporto ir logistikos infrastruktūrą ir gyventojų užsienio kalbų žinias. Tiesa, pastarųjų vertinimas šiek tiek suprastėjo – lyginant su praėjusių metų pabaiga, užsienio kalbų lygį prasčiau įvertino net 15 proc. apklaustųjų.
Vis dėlto, vertindami artimiausias savo įmonių perspektyvas, investuotojai demonstravo optimizmą. Net 77 proc. respondentų ketina artimiausią ketvirtį didinti darbuotojams atlyginimus, o 4 iš 10 planuoja samdyti naujų darbuotojų. Didesnė pusė, 54 proc., investuotojų tikisi augsiant jų įmonių produktų paklausą.
„Nepaisant teigiamų ženklų, bendra tendencija neramina, nes nuo 2017 metų vidurio stebime tolygų investuotojų pasitikėjimo šalies ūkio perspektyvomis mažėjimą. Kai pasaulyje tvyro įtampa ir nerimas dėl ekonomikos perspektyvų, Lietuva galėtų pasinaudoti šia aplinkybe demonstruodama ryžtą ir nuoseklius siekius gerinti investicinę aplinką. Deja, daugeliu atvejų gana paviršutiniškomis reformomis, nesprendžiamomis įsisenėjusiomis problemomis, nesiliaujančiais viešais išpuoliais prieš verslą ar abejotinais siūlymais, investuotojams siunčiama žinia, kad ryžto ir nuoseklumo artimiausiu metu tikėtis neverta“, − teigia Rūta Skyrienė, „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
Atliekant tyrimą Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovų buvo paprašyta įvertinti ir įvairių valstybės institucijų bei organizacijų veiklą. Palankiausio investuotojų požiūrio sulaukė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kurio veiklą teigiamai įvertino 62 proc. apklaustųjų. Mažiausiai palankių vertinimų išsakyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei Aplinkos apsaugos agentūros atžvilgiu. Šių institucijų veiklą teigiama vertina 36 proc. apklaustųjų.
Palyginti su praėjusių metų rezultatais, tik Nacionalinė žemės tarnyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras bei Maisto ir veterinarijos taryba vertinamos palankiau. Požiūris į kitų institucijų ir organizacijų veiklą patyrė neigiamų pokyčių.
Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą atlieka asociacija „Investors‘ Forum“. Penkioliktasis LIPI tyrimas atliktas 2019 m. vasarį, jo metu apklausta 56 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.
