Kaip rodo draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje iniciatyva tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta šalies gyventojų apklausa, dėl šeimos narių sveikatos sutrikimų finansinių sunkumų patyrė beveik penktadalis (18 proc.) lietuvių. Psichologės Daivos Balčiūnienės teigimu, finansiniai sunkumai gali atsiliepti ne tik materialinei žmogaus gerovei, bet ir jo psichologinei sveikatai, taip pat privesti ir prie fizinių negalavimų.
Artimųjų sveikatos problemos apribojo finansines galimybes
Tyrimo duomenimis, dažniausiai dėl šeimos nario sveikatos sutrikimų Lietuvos gyventojai susidūrė su sunkumais vykdant turimus finansinius įsipareigojimus bei tenkinant esminius materialinius poreikius. Tokių problemų teigė turėję 65 proc. šalies gyventojų, kurių finansiniam stabilumui grėsmę sukėlė sušlubavusi šeimos nario sveikata. Dar 41 proc. apklausos dalyvių sunkumų kilo dėl vieno iš šeimos nario darbo ar pajamų netekimo.
Su sunkumais vykdant finansinius įsipareigojimus dažniau susidūrė moterys (71 proc.) nei vyrai (60 proc.). Problemų dėl prarasto darbo ar pajamų gerokai dažniau kilo vyrams, kurių beveik pusė (48 proc.) atskleidė turėję dėl to rūpesčių. Palyginimui, tokią pat problemą įvardino trečdalis moterų.
„Pandemija nemažai daliai gyventojų sukėlė finansinių sunkumų, dažnai nulemtų tam tikros ūkinės veiklos apribojimų ir dėl to prarastų pajamų, tačiau taip pat ir netikėtai šeimos narį užklupusių sveikatos problemų. Net ir vienam iš dirbančių šeimos narių dėl sveikatos problemų praradus darbą ar dėl to ženkliai išaugus namų ūkio išlaidoms, šeima gali atsidurti sudėtingoje situacijoje, susidurti su sunkumais mokant paskolas, komunalinius mokesčius, padengiant kitus finansinius įsipareigojimus ar užtikrinant savo kasdienius poreikius“, – sako draudimo bendrovės ERGO Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė.
Anot jos, daug saugiau tokiose situacijose jaučiasi tie gyventojai, kurie turi gyvybės draudimo apsaugą, kuri gali padėti išvengti kritinių situacijų, kai šeima netikėtai praranda reikšmingą dalį savo pajamų dėl šeimos nario ligos, traumos ar mirties. A. Kupliauskienė pažymi, kad tokią apsaugą Lietuvoje renkasi vis daugiau gyventojų. Šiuo požiūriu lietuviai panašėja į Vakarų valstybių gyventojus, kurie draudimo apsaugas nuo įvairių rizikų suvokia kaip būtinybę, o ne privalumą.
Praradus saugumo jausmą gali pašlyti emocinė savijauta
Psichologė Daiva Balčiūnienė sako, kad saugumo jausmas yra vienas iš bazinių žmogaus poreikių, todėl, jei dėl tam tikrų finansinių problemų jam kyla grėsmė, gali kankinti nerimas, įtampa ir ženkliai pablogėti emocinė asmens savijauta.
„Jei nerimas jaučiamas ilgą laiką, tai gali privesti prie depresijos, miego sutrikimų ir net tam tikrų fizinių negalavimų. Tai taip pat gali atsiliepti ir santykiams šeimoje, bendravimui su aplinkiniais. Tačiau bėgti nuo savo emocijų, bandyti jas užgniaužti ir užslopinti nėra išeitis. Neigiamus jausmus visų pirma reikia pripažinti ir pasikalbėti apie juos su žmogumi, kuriuo pasitikima. Įvardinus tikrąsias neigiamų jausmų priežastis galima bandyti jas pašalinti ir problemas įveikti. Tai, žinoma, nebūtinai yra lengva, o neigiamos emocijos gali sugrįžti vėl ir vėl. Svarbu suvokti, kad be jų gyvenime neapsieinama, o net ir sudėtingos situacijos gali padėti mums augti kaip asmenybėms“, – sako D.Balčiūnienė.
D.Balčiūnienės teigimu, paprastai žmonės atsakingiau vertinti savo finansinę situaciją, rūpintis finansiniu užtikrintumu ir saugumu pradeda būdami 20–30 metų amžiaus, nors tai labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus, jo asmenybės ir aplinkos, kurioje jis augo. Psichologės teigimu, atsidedamos santaupos, pasirūpinimas įvairiais finansiniais saugikliais gali padėti jaustis ramiau ir užtikrinčiau, kartu prisidėti prie geresnės psichologinės savijautos, todėl šiai sričiai iš tiesų verta skirti pakankamai dėmesio.
Lietuvos gyventojų apklausą draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje iniciatyva tyrimų bendrovė „Norstat“ atliko šių metų gegužės mėnesį. Joje dalyvavo daugiau nei tūkstantis 18–74 metų amžiaus šalies gyventojų.
