„Dauguma šalies gyventojų atsakingai vertina finansinį pasirengimą senatvei, tačiau palyginti nemaža gyventojų dalis linkusi tai atidėti vyresniam amžiui. Kaip rodo tyrimas, 33 proc. darbingo amžiaus gyventojų yra pradėję ar ketina pradėti tam rengtis iki 35 metų amžiaus, 21 proc. būdami 36-44 metų amžiaus, 17 proc. – tik sulaukę 45 metų ar vyresnio amžiaus“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.
Pasak jo, vis dėlto geriausių rezultatų gali pasiekti tie gyventojai, kurie finansinį pasirengimą pensijai pradeda savo profesinės karjeros pradžioje, vos tik pradėję gauti reguliarias pajamas. Reguliariai investuojant santykinai nedidelę sumą pinigų, kaupiamasis palūkanų efektas per ilgą laikotarpį padės reikšmingai padidinti finansinį turtą.
„Šiuo metu vidutinė II pensijų pakopos dalyvio įmoka sudaro apie 50 eurų per mėnesį. Pradėjus kaupti nuo 25 metų amžiaus per ateinančius 4 dešimtmečius galima sukaupti apie 100 tūkst. eurų skaičiuojant, kad per šį laikotarpį vidutinė metinė grąža rinkose sudarys 6 proc. Tokiomis pačiomis sąlygomis pradėjus kaupti nuo 35-erių, per 3 dešimtmečius pavyktų sukaupti perpus mažiau, tai yra, apie 50 tūkst. eurų“, – pavyzdį pateikia „Swedbank“ atstovas.
Populiariausia – II pensijų pakopa ir taupymas sąskaitoje
Tyrimo duomenimis, kas antras šalies gyventojas, kaip papildomą finansinio pasirengimo senatvei priemonę, įvardija kaupimą II pensijų pakopos fonduose. Šis būdas itin populiarus 36-55 m. amžiaus gyventojų grupėje, kur jį renkasi daugiau kaip 55 proc. respondentų.
Maždaug ketvirtadalis 26-55 m. amžiaus grupės respondentų taip pat linkę pasirinkti kaupimą III pakopos pensijų fonduose.
„Savarankiškai investuoti lėšas ir taip kaupti finansinį turtą senatvei labiausiai linkę jaunesni šalies gyventojai – šį pasirinkimą nurodė beveik 30 proc. 26-35 m. amžiaus grupės respondentų. Tuo metu 56 m. ir vyresni gyventojai, kaip pagrindinį pasirengimo senatvei būdą, įvardija lėšų taupymą banko sąskaitoje – jį renkasi 58 proc. šios grupės respondentų“, − komentuoja T.Gudaitis.
Savarankiškai investuoti lėšas ir taip kaupti finansinį turtą senatvei labiausiai linkę jaunesni šalies gyventojai.
Pasak T.Gudaičio, nors sulaukus vyresnio amžiaus taupymas banko sąskaitoje gali atrodyti saugiu pasirinkimu, dėl infliacijos poveikio kaupiamų pinigų vertė ilgainiui bus linkusi mažėti. „Gyventojai turėtų ieškoti saugių būdų investuoti kaupiamas lėšas, o valstybė turėtų tai skatinti, kaip tą daro II ar III pakopos atveju ar įsteigiant investicinę sąskaitą“, − pastebi jis.
Sukoncentruota rizika ir investicijų išskaidymas
Nekilnojamojo turto nuomai įsigijimą, kaip papildomą finansinį šaltinį, įvardija 19 proc. respondentų. Toks pasirinkimas populiaresnis tarp 36-45 m. amžiaus grupės, didesnių pajamų ir mažesniuose miestuose gyvenančių respondentų, rodo tyrimo rezultatai.
Pasak „Swedbank“ atstovo, kad ir kokį būdą pasirengti finansiškai saugesnei senatvei pasirenka žmogus, tai jau pirmas žingsnis tinkama linkme. „Svarbiausia žengti pirmą žingsnį ir pradėti rūpintis savo pajamomis senatvėje jau šiandien. Žengus jį, verta apsvarstyti, kaip kaupiamos lėšos galėtų atnešti daugiau grąžos, ir kokios priemonės padėtų rasti tinkamą balansą tarp grąžos ir rizikos. Daugeliui kaupimas II pensijų pakopos fonduose, kurie valdomi pagal gyvenimo ciklo investavimo strategiją, leidžia išlaikyti šį balansą per visą kaupimo laikotarpį“, – pastebi T.Gudaitis.
Pasak jo, nemaža dalis lietuvių teikia prioritetą investicijoms į NT ir rečiau pagalvoja apie investicijų išskaidymą. „Likvidaus NT įsigijimas gali būti gera, ilgalaikę grąžą generuojanti investicija. Tačiau investuodami visas lėšas į konkretų objektą ar vieną priemonę sukoncentruojame riziką viename taške. Todėl siekiant užtikrintos ilgalaikės grąžos, svarbu pasirinkti įvairias investicines priemones ir pagal jų tipą, ir pagal geografiją“, – teigia „Swedbank“ atstovas.
Moterys rinkasi konservatyvesnes priemones
„Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimo rezultatai išryškino skirtumus tarp moterų ir vyrų pasirinkimų. Pagrindinis skirtumas tas, kad vyrai dažniau linkę rinktis investicines pasirengimo pensijai priemones, tuo metu moterys – pasikliauti konservatyviomis priemonėmis.
Pavyzdžiui, savarankiškai investuoti ir taip ruoštis pensijai renkasi 20 proc. apklausoje dalyvavusių vyrų ir tik 9 proc. moterų. II pensijų pakopoje taip pat šiek tiek dažniau renkasi dalyvauti vyrai (54 proc.) negu moterys (47 proc.). Tuo metu taupyti lėšas banko sąskaitoje senatvei svarsto 42 proc. moterų ir 30 proc. vyrų.
„Noras elgtis atsakingai su pensijai skirtomis lėšomis ir apsaugoti jas nuo rizikų yra sveikintinas, tačiau kai iki pensijos yra likę bent keli dešimtmečiai, vertėtų galvoti apie lėšų kaupimą pensijų fonduose ar jų nukreipimą į finansų rinkas pasirinkus kitas investicines priemones“, − atkreipia dėmesį „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Pasak jo, reguliarios įmokos ir ilgas investavimo laikotarpis dažnai leidžia subalansuoti riziką ir užsitikrinti gerokai didesnę grąžą nei taupant banko sąskaitoje.
