„Kartu su Konkurencijos tarybos specialistais atlikę plačios apimties tyrimą, matome, kad turime erdvės pagerinti SVV finansavimo prieinamumą. Kviečiame verslą, finansų įstaigas, valstybės institucijas ir visas suinteresuotąsias šalis viešai konsultacijai dėl siūlomų rekomendacijų, kurios palengvintų SVV kreditavimą“, – sako Jokūbas Markevičius, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius.
„Tyrimo metu atlikome ir galimai labiausiai paveiktų sumažėjusio kreditavimo SVV įmonių, kurios ne trumpiau nei trejus metus veikia gamybos, paslaugų, prekybos, statybos ir nekilnojamojo turto (NT) ar transporto sektoriuose, apklausą. Ja siekėme išsiaiškinti, kaip įmonės vertina savo finansinę būklę ir kredito prieinamumą, finansavimo sąlygas ir kitus aspektus. Nustatėme, kad dažniausiai šios įmonės finansavimo negauna, nes bankai prastai vertina jų finansinę būklę, jos neatitinka užstato reikalavimų. Įtakos turi ir tai, kad įmonės nepalaiko ilgalaikių dalykinių santykių su finansų įstaiga, nesinaudoja valstybės pagalbos priemonėmis, dažniausiai kreipiasi finansavimo tik į vieną ar dvi finansų įstaigas. Tikimės, kad šis tyrimas atkreips SVV įmonių dėmesį į aspektus, ribojančius jų galimybes užsitikrinti finansavimą“, – sako Konkurencijos tarybos vyriausioji patarėja Jurgita Brėskytė.
Tyrimo duomenimis, iki 2019 m. lėtėjančiu tempu augęs kredito įstaigų paskolų įmonėms portfelis tais metais pradėjo trauktis, o pernai, prasidėjus pandemijai, ši tendencija dar labiau sustiprėjo. SVV įmonių paskolų portfelis 2019 m. mažėjo nepaisant tebesitęsusio ekonomikos augimo, o suteiktų naujų paskolų srautas nuseko 28 proc., palyginti su ankstesnių trejų metų vidurkiu. Panašiu metu išaugo ir bankų atmetamų SVV įmonių paskolų paraiškų dalis – labiausiai tarp mažų įmonių. Lietuvos banko įmonių apklausos duomenimis, tiriamu laikotarpiu – 2018–2019 m. – buvo atmetama daugiau nei pusė labai mažų įmonių paraiškų. Bankų skolinimo sąlygos griežtėjo, o dėl sumažėjusio kelių didesnių bankų, taikiusių mažesnes palūkanų normas, skolinimo srauto įmonėms dažniau teko rinktis brangesnes alternatyvas.
Bendras dviejų institucijų tyrimas taip pat parodė, kad net ir panašios kredito rizikos labai mažų įmonių tikimybė gauti paskolą yra reikšmingai mažesnė nei mažų ar vidutinių įmonių. Prastėjant kreditavimo sąlygoms bankuose, įmonės ieškojo ir rado finansavimo alternatyvų. Iš kredito unijų 2019 m. jos pasiskolino 40 proc., sutelktinio finansavimo platformų – 92 proc. daugiau nei ankstesniais metais, taip pat naudojosi obligacijų platinimo galimybe – minėtu laikotarpiu tokiu būdu pritraukta 29 proc. daugiau lėšų ir dažniau skolinosi iš kitų ne finansų įmonių.
Tyrimo duomenimis, pagrindinės prastėjusių SVV įmonių finansavimo galimybių priežastys buvo šios: 1) dalis bankų atsargiau vertino NT ir statybų bei transporto sektorius dėl, jų vertinimu, augančios šių sektorių įmonių rizikos; 2) dalis bankų apskritai buvo mažiau linkę rizikuoti, t. y. rečiau finansavo bet kurios ekonominės veiklos įmones, turinčias prastesnį kredito reitingą; 3) kai kurie bankai dėmesį nukreipė į veiklos pertvarkymą, padidino palūkanų normas ir juose sparčiai sumažėjo finansuojamų klientų skaičius. Tam įtakos turėjo ir atskirų bankų veiksmai, susiję su reorganizacija ar pasitraukimu iš Lietuvos rinkos. Tiesa, visi šie veiksniai vertinami kaip trumpalaikiai.
Tyrimas taip pat atskleidė šiuos ilgalaikius SVV finansavimo galimybes ribojančius iššūkius: 1) įmonėms dažnai trūksta tinkamo užstato už paskolas; 2) trūksta informacijos apie finansavimo alternatyvas ir valstybės pagalbos priemones, įmonės linkusios kreiptis paskolos tik į vieną ar du bankus; 3) galimybes pasiskolinti riboja finansų apskaitos trūkumai ir finansinės atskaitomybės stoka – beveik trečdalis SVV įmonių nepateikia privalomų metinių ataskaitų ar nurodo turinčios neigiamą kapitalą.
Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba, atsižvelgę į tyrimo rezultatus, pateikė kelių krypčių rekomendacijas, kaip pagerinti SVV įmonių finansavimą:
1. Didinti valstybės pagalbos tikslingumą ir efektyvinti nemokumo procesus. Siūloma kartu su finansų įstaigomis peržiūrėti valstybės garantijų teikimą ir orientuoti pagalbą į tvarias, bet rinkoje finansavimo negalinčias gauti vidutinės ir didesnės rizikos bei mažesnes įmones. Taip pat siūloma plėtoti valstybės pagalbos priemones, kurioms nereikalingas užstatas iš SVV įmonių, ir atpiginti finansavimą finansų įstaigoms, siekiant sumažinti galutinę finansavimo kainą. Kartu siūloma įvertinti valstybės tarpininkavimo paslaugų tarp SVV įmonės ir kredito įstaigos galimybę, kai finansavimo paraiška atmetama be aiškaus pagrindimo.
2. Mažinti SVV administracinę naštą ir didinti įmonių finansinį raštingumą. Šie siūlymai susiję su siekiu, kad dokumentacijos reikalavimai nebūtų įmonėms trukdis gauti finansavimą. Pavyzdžiui, siūloma, kad būtų vengiama iš įmonės pakartotinai rinkti informaciją, jei ši jau yra pateikta valstybės registruose. Taip pat siūloma didinti valstybės pagalbos priemonių paraiškų aiškumą ir pritaikyti vieno langelio principą valstybės pagalbos priemonėms administruoti. SVV įmonių finansinis raštingumas galėtų būti didinamas įtraukiant informavimo, konsultavimo, mokymo priemones, pavyzdžiui, organizuojant informacinius seminarus, pasitelkiant finansų įstaigas.
Šie siūlymai susiję su siekiu, kad dokumentacijos reikalavimai nebūtų įmonėms trukdis gauti finansavimą.
3. Didinti įmonių informuotumą apie finansines alternatyvas. Siūloma parengti ir aktyviau skleisti informaciją SVV įmonėms apie finansavimo šaltinių įvairovę ir tinkamą jų pasirinkimą. Taip pat siūloma siekti susitarimo su rinkos dalyviais, kad finansavimo negavusi įmonė būtų nukreipta į kitas finansų įstaigas.
4. Stiprinti įmonių finansinę atskaitomybę. Siūloma kurti paskatas SVV įmonėms teikti Registrų centrui finansines ataskaitas, nuosekliai informuoti jas apie finansinių ataskaitų teikimo svarbą siekiant kreditavimo ir galimas pasekmes dėl ataskaitų nepateikimo. Taip pat siūloma sustiprinti neigiamą kapitalą turinčių įmonių reguliavimo laikymosi kontrolę.
Išsamius tyrimo duomenis ir rekomendacijas rasite paskelbtoje viešoje konsultacijoje. Kviečiame SVV įmones, finansų įstaigas, valstybės institucijas ir visus suinteresuotuosius asmenis teikti atsiliepimus ir savo pasiūlymus iki rugsėjo 24 d. Šių metų rudenį Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba įvertins viešos konsultacijos rezultatus ir pateiks konkrečius pasiūlymus dėl SVV finansavimo pagerinimo.
