„Kaupdami ilgą laiką, daugelis II pakopos pensijų dalyvių gali tikėtis uždirbti apie 5 proc. siekiančią metinę grąžą. Šį gyventojų lūkestį atitinka ir vidutinė metinė pensijų fondų grąža, kuri pasiekta per visą 16 metų pensijų fondų Lietuvoje veiklą. Reguliariai bent kelis dešimtmečius mokant įmokas į pensijų fondą dėl rinkų augimo šios lėšos gali padidėti bent kelis kartus“, – sako „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis.
Remiantis tyrimu, lūkestį dėl 5-6 proc. grąžos nurodė kone trečdalis respondentų (29 proc). Tuo metu 14 proc. apklaustųjų nurodė, kad iš savo pensijų fondo tikėtųsi mažesnės, iki 4 proc. siekiančios grąžos, o 16 proc. – kad juos tenkintų kiek didesnė nei vidutinė 7-8 proc. siekianti grąža.
T.Gudaitis atkreipia dėmesį, kad dalis gyventojų iš savo pensijų fondo tikisi dar didesnės grąžos −15 proc. apklaustųjų norėtų 8-9 proc. grąžos, o maždaug kas dešimtas ir didesnės nei 10 proc. grąžos.
„Noras pasiekti tokio dydžio grąžą reikštų aukštą investicijų riziką, tačiau pensijų fondų tikslas yra, priešingai, viso ilgo pensijos kaupimo laikotarpiu rizikas subalansuoti. Siekiama užtikrinti, kad vis labiau artėjant pensiniam amžiui sukauptos lėšos būtų apsaugotos nuo didelių svyravimų rinkose“, − komentuoja „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius.
Tyrimo rezultatai rodo, kad kiti gyventojams svarbūs pensijų fondų kriterijai yra susiję su fondų grąžos stabilumu ir administravimo kaštais. Maždaug kas antras kaupiantysis nurodo, kad pensijų fondas turėtų išvengti trumpalaikių fondo vieneto vertės sumažėjimų ir taikyti kuo mažesnį valdymo mokestį.
Pasak T.Gudaičio, šalies gyventojų kriterijus kuo mažesniam valdymo mokesčiui yra pagrįstas − kuo jis mažesnis, tuo didesnė dalis grąžos lieka pačiam kaupiančiajam.
Turto išsaugojimo pensijų fonde mokesčiai yra dar mažesni ir siekia 0,2 proc.
„Nuo 2021 m. pradžios II pakopos pensijų fondų valdymo mokesčiai sumažėjo iki 0,5 proc. ir yra vieni mažiausių taupymo ir investavimo produktų srityje. Verta pastebėti, kad iš šio mokesčio padengiamos visos fondo veiklos išlaidos, tai yra, audito, depozitoriumo, sandorių sudarymo, įmokų surinkimo ir pan. Turto išsaugojimo pensijų fonde mokesčiai yra dar mažesni ir siekia 0,2 proc.“, − komentuoja T.Gudaitis.
Tuo metu gyventojai, turintys lūkesčių dėl trumpalaikių grąžos svyravimų išvengimo, turi prisiminti, kad pensijai kaupiama dešimtmečiais ir rinkų vertės svyravimai yra sudėtinė kaupimo proceso dalis.
„Reikšminga dalis jaunesnio amžiaus dalyvių lėšų yra nukreipta į akcijų rinkas, kuriose periodiškai pasitaiko ženklių svyravimų. Tačiau tokių svyravimų gyventojams nereikėtų laikyti patirtais nuostoliais, jei dalyvis nekeičia pensijų fondo iš sau pagal amžių tinkamo į, pavyzdžiui, žemesne investavimo rizika pasižymintį turto išsaugojimo fondą. Į tokius svyravimus reikėtų taip pat žvelgti ir kaip į galimybę fondų valdytojams papildyti investicijų portfelį pigesnėmis priemonėmis, kurios ilguoju laikotarpiu gali atnešti grąžos“, – komentuoja T.Gudaitis.
Reikšminga dalis jaunesnio amžiaus dalyvių lėšų yra nukreipta į akcijų rinkas, kuriose periodiškai pasitaiko ženklių svyravimų.
Remiantis tyrimu, 17 proc. respondentų taip pat nurodė, kad jiems svarbu, jog dalis pensijų fondo valdomų lėšų būtų nukreipta į tvarų verslą. Nors tvarų investavimą nemaža dalis žmonių supranta kaip vieną iš būdų stabdyti klimato kaitą, iš tiesų tai gali apimti ir kitus darnios verslo plėtros tikslus. Be to, tvarios investicijos gali padėti užtikrinti pagrindinį gyventojų lūkestį pensijų fondams, tai yra, pasiekti didesnės grąžos.
Pavyzdžiui, „Swedbank“ šiuo metu valdo 1,65 mlrd. eurų vertės lėšas II pensijų pakopos fonduose, iš kurių daugiau kaip 700 mln. eurų investuota į tvarias iniciatyvas įgyvendinantį verslą. „Swedbank“ skaičiavimu, per 2020 m. tvarios investicijos „Swedbank“ pensijų fonduose kaupiantiems gyventojams padėjo papildomai uždirbti apie 24 mln. eurų.
