„Nors 35 proc. gyventojų nurodo pastaraisiais metais susidūrę su situacijomis, kada jiems pritrūko pajamų kasdienėms išlaidoms, tyrimo rezultatai indikuoja ir teigiamas tendencijas. 2017 m. atliktos identiškos apklausos duomenimis, tuo metu tokių gyventojų buvo 5 procentiniais punktais daugiau, t. y. 41 proc.“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak asmeninių finansų ekspertės, galima daryti prielaidą, kad per pastaruosius šešerius metus gyventojų finansinė situacija gerėjo − augo daugelio gyventojų pajamos ir tai leido sukaupti finansinį rezervą. Todėl išaugusios energijos išteklių kainos ir bendra aukšta infliacija didesnei daliai gyventojų dramatiško smūgio nesudavė.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, 1-2 kartus su pajamų trūkumu kasdienėms išlaidoms yra susidūrę ketvirtadalis šalies gyventojų, 3-4 kartus į tokią situaciją nurodo patekę 5 proc. respondentų. Dar 5 proc. sako, kad pinigų kasdienėms išlaidoms pritrūko 5 kartus ir dažniau.
Daugėjo taupančių gyventojų
Teigiamų pokyčių, pasak J.Cvilikienės, galima įžvelgti ir gyventojų finansinėje elgsenoje – daugėjo taupančių gyventojų ir mažėjo besiskolinančiųjų kasdienėms išlaidoms.
„Tokių gyventojų, kurie susidūrę su finansiniais iššūkiais ėmė gyventi taupiau, skaičius, palyginti su 2017 m., augo 16 procentinių punktų ir siekė 71 proc. Gebėjimas koreguoti savo biudžetą ir pritaikyti jį prie ūgtelėjusių kainų neabejotinai yra vienas svarbiausių tvarios finansinės elgsenos bruožų. Jis užtikrina sveiką asmeninių finansų balansą ir užkerta kelią įsisukti į ydingą skolų spiralę“, – pažymi J.Cvilikienė.
Kaip pastebi „Swedbank“ finansų ekspertė, nors be skolinimosi daliai gyventojų išsiversti nepavyko, tačiau besiskolinančių buvo mažiau.
„36 proc. su finansiniais sunkumais susidūrusių gyventojų lėšų skolinosi iš artimųjų, tai – 3 procentiniais punktais mažiau nei 2017 m. Be to, prispyrus finansiniams sunkumams mažėjo ir iš finansų įstaigų besiskolinančių gyventojų − 3 procentiniais punktais mažiau respondentų sako skolinęsi iš bankų (14 proc.), 9 procentiniais punktais mažėjo besiskolinusių iš greitųjų kreditų bendrovių (3 proc.)“, − komentuoja J.Cvilikienė.
Kaip rodo tyrimo rezultatai, tokiais atvejais daugiau nei 40 proc. su finansiniais iššūkiais susidūrusių gyventojų rinkosi neapmokėti dalies sąskaitų ir jas atidėti tam laikui, kai turės daugiau pinigų. Tuo metu 38 proc. nurodė, kad, susidūrę su sunkumais, ėmė naudoti anksčiau sukauptas santaupas.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2023 m. sausio mėn. pabaigoje-vasario mėn. pradžioje „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė
„Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1015 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.
