Remiantis jais, Lietuvos bendrovių generalinių direktorių ir kitų aukščiausio lygio vadovų bazinis atlygis vidutiniškai augo 6,8 proc. Šis pokytis buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Latvijoje ir Estijoje vadovų atlyginimai augo panašiai: atitinkamai 5,9 proc. ir 5,8 proc.
Anot „Figure Baltic Advisory“ vyriausiojo konsultanto Povilo Blusiaus, toks atlygių augimas – vis dar spartesnis nei prieš pandemiją. Tačiau, palyginti su 2023 m., jo sparta sulėtėjo daugiau nei perpus, ir tam įtakos labiausiai turėjo lėtėjanti infliacija.
„Metais anksčiau – 2022–aisiais, vidutinis pokytis Lietuvoje siekė apie 10 proc., o pernai – beveik 14 proc. Dabartinis augimo tempas vis dar juda iš inercijos po itin aukštos infliacijos metų. Nors ir tikimasi sugrįžimo prie įprastesnio 4 ar 5 proc. metinio augimo, tai neįvyks iš karto“, – aiškina P.Blusius.
Įmonių valdybų narių atlygio augimo tempai šiais metais pastebimai didesni nei generalinių direktorių. Vertinama, kad vidutiniškai valdybų narių atlygiai Lietuvoje augo 10,3 proc., Latvijoje – 8,3 proc., o Estijoje – 6,6 proc.
Aukščiausio lygio vadovų atlyginimų tyrimas Baltijos šalyse atliktas jau 11 kartų iš eilės. Tyrime analizuojami atlyginimai ir jų dedamosios, tendencijos bei atlygio politika. Šiemet tyrime iš viso dalyvavo 751 organizacija iš įvairių verslo veiklos sektorių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei apėmė 1228 aukščiausio lygio pozicijas: generalinius direktorius, valdybos pirmininkus ir narius bei kt.
Skirtumai tarp vadovų atlygio paketų – itin akivaizdūs
Atlygio rinkos tyrimus atliekanti bendrovė, vertindama trijų Baltijos šalių įmonių vadovų atlygio paketus, taikė 10 skirtingų vertinimo kriterijų: nuo bendrovės pelningumo iki užimamos rinkos dalies. Kiekvienas jų buvo suskirstytas pagal tai, kiek jis svarbus nulemiant vadovo atlyginimą.
„Tyrimo metu paaiškėjo, kad visose trijose šalyse du patys svarbiausi kriterijai – sutampa: pelnas ir kiti esminiai finansiniai rodikliai. Vis dėlto, pastebėjome ir tam tikrų skirtumų, pavyzdžiui, Lietuvoje daugiau svarbos suteikiama bendrovės užimamai rinkos daliai, bet mažiau – grynųjų pinigų srautui. Be to, mūsų šalyje veikiančių įmonių vadovų atlygiai itin priklauso ir nuo apyvartos: tai – trečias pagal svarbą kriterijus“, – teigia P.Blusius.
Skiriasi ir aukščiausio lygio vadovams sukurti kompensaciniai paketai. Anot darbo rinkos konsultanto, Lietuvoje kur kas dažniau – 88 proc. visų atvejų – nei Latvijoje ar Estijoje randama papildomų naudų, susijusių su automobiliais: priskirtas asmeninis automobilis ar vairuotojas, kuro kompensavimas ir pan. Kas ketvirtoje šalies įmonėje vadovams taikomos naudos, susijusios su sveikatos draudimu.
Tačiau Latvijoje ir Estijoje bendrovių direktoriams kur kas dažniau nei Lietuvoje suteikiamos papildomos atostogų dienos: atitinkamai 31 proc., 28 proc. lyginant su 13 proc. atvejų. Be to, tik 6 proc. Lietuvos įmonių jų vadovams taikomi išeitinių išmokų sprendimai, kai Estijoje tokių bendrovių yra 40 proc.
Prognozės – ir toliau optimistiškos
Be išsamios atlygio rinkos tendencijų Baltijos šalyse apžvalgos, „Figure Baltic Advisory“ tyrime pateikiamos ir apklaustų įmonių prognozės dėl atlygio pokyčių artimiausiems metams. Tyrimo duomenimis, optimistiškiausiai nusiteikusios Lietuvos organizacijos: jos tikisi, kad mėnesinis bazinis atlyginimas vidutiniškai augs 6,4 proc., o bendra metinė pinigų suma – 6,9 proc. Tuo metu Estijoje ir Latvijoje tikimasi vidutinio 5,4–5,6 proc. augimo.
Išskirtinai generalinių direktorių ir kitų vadovų segmente prognozuojama, kad atlyginimai Lietuvoje vidutiniškai augs 5,4 proc., o bendra metinė pinigų suma augs beveik 7 proc. – iki 6,8 proc. Estijoje tikimasi 4,9 proc. augimo, o Latvijos organizacijos nusiteikusios geriausiai: bendra metinė pinigų suma vidutiniškai augs net 7,7 proc.
Numatoma, kad įmonių valdybose Lietuvoje vidutiniai atlyginimai gali augti 5,8–5,9 proc. Panašaus augimo – apie 5,2–5,4 proc. – gali tikėtis Estijos įmonių valdybos. Kiek prastesnė situacija Latvijoje, kur planuojamas atlygio augimas gali siekti 3,6–3,9 proc.
„Jei nebus staigių ir nenumatytų išorinių aplinkybių, kitąmet visoje darbo rinkoje galime tikėtis nuosaikesnio atlygio augimo tempo. Ir nors gali būti psichologiškai sunku po dviženklio skaičiaus sugrįžti prie 4–6 proc. augimo, tai būtų gerokai tvaresnis scenarijus darbo rinkai“, – sako „Figure Baltic Advisory“ vyriausiasis konsultantas P. Blusius.
