„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 05 16 /11:17

N.Mačiulis: vidurinė klasė per metus nuskurdo, elitu save laiko 1 proc. lietuvių

Per metus sumažėjo gyventojų dalis, save priskiriančių aukštesnei viduriniajai klasei, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Visgi laikančių save viduriniosios klasės atstovais skaičius išlieka stabilus, tai – daugiau nei pusė (54 proc.) šalies gyventojų. Tačiau palyginus su praėjusiais metais, jie gali sau leisti mažiau – perkamoji galia sumažėjo 7 proc.
Nerijus Mačiulis
Pinigai / Swedbank nuotr.

Gyventojų subjektyvų suvokimą apie savo vietą visuomenės klasinėje sanklodoje paveikė pastarojo laikotarpio infliacijos šuoliai ir energijos išteklių kainų augimas, sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

„Nors viduriniajai klasei save priskiriančių respondentų skaičius išlieka stabilus, 3 proc. punktais mažiau gyventojų, palyginti su 2022 m., save laiko aukštesnės viduriniosios klasės atstovais (8 proc.). Tuo metu sakančių, kad jie priklauso žemesnei viduriniajai klasei, skaičius augo 5 proc. punktais ir siekia 31 proc.“, – nurodė ji.

Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė
Jūratė Cvilikienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė

Tyrimo duomenimis, elitui save priskiria 1 proc. gyventojų, nepasiturintiems ar skurstantiems – 6 procentai, t.y. 1 proc. punktu mažiau nei pernai.

Paklaustas, kiek realybę atitinka šis gyventojų įsivaizdavimas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad Lietuvoje dažnai į vieną suplakami absoliutaus ir santykinio skurdo rodikliai.

Pirmasis reiškia, kad žmonėms trūksta pinigų pirmo būtinumo prekėms. „Tokių žmonių Lietuvoje iš tiesų yra 6-7 proc. Tai yra absoliučiame skurde gyvenantys asmenis, tuo tarpu tie „nepasiturintys“, kurie pagal klasikinį rodiklį nėra skurde, bet daugeliu atvejų negali sau nieko leisti, išskyrus pirmo būtinumo prekes ir paslaugas“, – kalbėjo ekonomistas.

Tuo tarpu savęs priskyrimas „elitui“, jo nuomone, yra komplikuotas. „Manau, kad daugelis savęs prie elito nepriskiria. Gal net nepadoru? Yra daromas panašus Eurobarometro tyrimas: įmonu, kad 1-2 proc. lietuvių ir latvių save priskiria, o Estijoje tokių yra daugiau nei 5 proc., gal 6-7 proc. Svarbūs kultūriniai aspektai – kas slypi po žodžiu elitas lietuvių kalboje ir estų. Lietuvių kalboje niekas nenorės ateiti ir sakyti, kad „aš esu elitas“, – sakė N.Mačiulis.

Apklausa vykdoma nuo 2018 m.

Gyventojai apklausos metu paklausti apie kitus Lietuvos gyventojus teigė, kad maždaug „keturi iš dešimties“ galėtų būti viduriniosios klasės dalimi, sakė J.Cvilikienė. Savo padėtį jie vertino optimistiškiau – kaip minėta, tokiai klasei save priskiria 54 proc. šalies gyventojų.

Mano, kad gali sau leisti daugiau

Tiesa, kaip pastebi J.Cvilikienė, nors gyventojai kukliau, palyginus su praėjusiais metais, vertina savo statusą, pasitenkinimas gaunamomis pajamomis didėjo. Prieš metus savo pajamas 10 balų skalėje gyventojai dažniausiai vertino 7-tu, šįmet dažniausi įverčiai yra du – 7-tas ir 8-tas.

„Daugelis gyventojų yra gana pasimetę, nelabai gali įvardinti situaciją, nes ji labai sparčiai keičiasi“, – pristatymo metu sakė J.Cvilkienė.

Ji pastebėjo, kad daugiau gyventojų priskyrė save žemesnei viduriniajai klasei, tačiau paklausti, ar gali sau leisti daugiau, jie atsakė teigiamai. Taip pat atsirado ir daugiau gyventojų, patenkintų savo pajamomis nei pernai. Didžiausia gyventojų dalis (50 proc.) sako, kad jų pajamų visiškai pakanka svarbiausiems poreikiams.

Mato Miežonio nuotr./Tyrimo apie Lietuvos viduriniąją klasę pristatymas
Mato Miežonio nuotr./Tyrimo apie Lietuvos viduriniąją klasę pristatymas

„Nuoseklus atlyginimų augimas daliai gyventojų ne tik padėjo atremti pastarojo meto finansinius iššūkius, bet ir pagerino jų padėtį. Šiek tiek (2 proc. punktais) padaugėjo sakančių, kad gaunamų pajamų jiems užtenka pilnaverčiam gyvenimui ir brangesniems pirkiniams įsigyti pernelyg netaupant (22 proc.). Tuo metu teigiančių, kad jų pajamų pakanka tik svarbiausiems poreikiams patenkinti, dalis mažėjo ir siekia 20 proc.“, – pažymi J. Cvilikienė.

Gyventojų lūkesčiai dėl ateities pjamaų tapo nuosaikesni – kad pajamos nesikeis mano 53 proc., tai 1 proc. punktu mažiau nei pernai.

„Kalbant apie šalies ekonominę situaciją, nuotaikos gana neblogos ir optimistų yra nemažai. Turime paradoksalią situaciją, nes ankstesniuose vertinimuose, stebėdavome atvirkštinę situaciją“, – kalbėjo J.Cvilikienė.

Galimybes apkarpė kainų ir palūkanų šuolis

Pagal EBPO apibrėžimą, viduriniajai klasei priskiriami gyventojai, kurių pajamos siekia nuo 75 iki 200 procentų, skaičiuojant nuo vidutinių šalies pajamų. Tai plačiausiai naudojamas apibrėžimas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pernai atlyginimų prieš mokesčius mediana siekė 1473 eurus, tad pagal šį apibrėžimą viduriniajai klasei reikėtų priskirti gyventojus, gavusius nuo 1104 iki 2946 eurų prieš mokesčius.

„Remdamiesi šiuo apibrėžimu, Lietuvoje turime rekordiškai didelę viduriniąją klasę 62 proc. gyventojų gali būti priskirti šiai klasei“, – sakė jis pažymėdamas, kad įskaičiavus visus tyrimo viduriniosios klasės laiptelius – aukštesnę ir viduriniają – jos dalis būtų lygi 62 proc.

Deja, ši statistika slepia ir mažiau džiuginančias tendencijas – Lietuvos vidurinioji klasė nuskurdo, antradienį pristatymo metu sakė N.Mačiulis.

Per metus vidutinės pajamos paaugo daugiau nei 12 procentų, tačiau vidutinei metinei infliacijai pernai pasiekus virš 19 procentų, daugelio gyventojų perkamoji galia ir galimybės sumažėjo maždaug 7 procentais.

„Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis
„Swedbank“ nuotr./Nerijus Mačiulis

Be to, ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad praėjusiais metais labiausiai brango pirmojo būtinumo prekės – maistas ir energijos ištekliai. Tai palietė ne tik neturtingiausius šalies gyventojus, tačiau neišvengiamai perskirstė ir viduriniosios klasės biudžetą.

„Daugeliui šeimų didesnę dalį pajamų teko skirti maistui ir būstui, todėl mažiau lėšų lieka laisvalaikiui bei kitoms ne pirmojo būtinumo prekėms ir paslaugoms, kas yra svarbus viduriniosios klasės atributas. Turinčiųjų paskolas galimybes taip pat apkarpė ir palūkanų normų šuolis – vidutinę būsto paskolą turinčiai šeimai šios išlaidos padidėjo maždaug 3000 eurų per metus“, − nurodo N.Mačiulis.

Jis taip pat pažymėjo, kad pagal minimalų atlyginimą Lietuva (840 eurų, bruto) lenkia Latviją (620) bei Estiją (725).

„Minimalų atlyginimą gaunančių yra 75 tūkst. – 5 proc. užimtų gyventojų“, – sakė N.Mačiulis.

Jis pridūrė, jog tokia statistika rodo, jog norėdami stiprinti viduriniają klasę, valdantieji turėtų nesikoncentruoti ties MMA didinimu, o verčiau mažinti mokestinę naštą.

Svarbu ne tik pajamos

„Swedbank” klientų duomenys rodo, kad net 62 proc. gyventojų banko sąskaitose turi lėšų, kurių suma nesiekia 2000 eurų. Per tris metus šis rodiklis beveik nepasikeitė ir rodo, jog turto nelygybė yra didesnė nei pajamų.

„Įprotis reguliariai taupyti ir pakankamas likvidžių santaupų lygis taip pat yra svarbus viduriniosios klasės bruožas. Deja, pagal šį kriterijų daugiau nei pusės šalies gyventojų negalime priskirti prie viduriniosios klasės“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

N.Mačiulis taip pat atkreipia dėmesį, kad nors didelė dalis Lietuvos gyventojų gyvena nuosavame būste, jo kokybė dažnai netenkina norų, o kiti turto rodikliai taip pat nerodo teigiamų tendencijų.

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad tik 17 proc. gyventojų yra įsigiję būstą su paskola – didžioji dalis savininkų būstą yra paveldėję, kas lemia galima mažesnį pasitenkinimą gyvenamuoju būstu. Lietuvoje vis dar daugiau nei 7 proc. gyventojų naudojasi lauko tualetu, ir ES yra tik trys šalys, kuriose šis rodiklis yra prastesnis.

„Be to, dėl pastarųjų metų būsto kainų šuolio bei padidėjusių palūkanų būsto įperkamumas nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius dešimt metų. Tūkstančiui gyventojų tenkantis automobilių skaičius padidėjo iki 574, tačiau net 27 proc. automobilių yra senesni nei 20 metų – tai vienas iš prasčiausių rodiklių ES. Deja, matant tokią statistiką kol kas sunku kalbėti apie viduriniosios klasės stiprėjimą“, − vardijo N.Mačiulis.

N.Mačiulis atkreipė dėmesį ir į daugiau skirtumų tarp viduriniosios klasės Lietuvoje ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Lietuvoje „niekada nesportuojantiems“ save priskiria 39 proc. gyventojų, o Švedijoje to nedaro tik 15 proc. vidutinės klasės gyventojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs