Bono dalyvavimą lietuviškame versle atskleidžia Paradise Papers – tarptautinis tyrimas, atliekamas Vokietijos leidinio Süddeutsche Zeitung gautų duomenų pagrindu, tarptautinės žurnalistų komandos darbą koordinuojant žurnalistinių tyrimų centrui „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ). Visas svarbiausias tyrimo naujienas kviečiame sekti specialiame polapyje.
Taigi štai jis – lietuviškas Bono turtas. Prekybos centras „Aušra“.
O atidesnis žvilgsnis į U2 lyderio verslą kelia klausimų dėl jo veiklos teisėtumo. Išanalizavusi pirminius duomenis apie Bono investiciją Utenoje, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ėmėsi kontrolės priemonių prekybos centrą valdančios Lietuvos bendrovės „Nude Estates 2“ atžvilgiu.
„Minėtos įmonės atžvilgiu VMI šiuo metu atlieka kontrolės procedūras, todėl iki jos nebus baigtos, rezultatai įsiteisėję, plačiau situacijos komentuoti negalime. Pažymėtina, jog VMI atrinkdama mokesčių mokėtojus kontrolės veiksmams juos vertina pagal rizikingumo balus, kurie praktikoje yra aukštesni tų įmonių ir gyventojų, kurie turėjo sandorių ar kitų ryšių su ofšorinėmis kompanijomis“, – penktadienį 15min atsiųstame komentare teigia VMI atstovė Rūta Asadauskaitė.
Beje, priimant šį sprendimą VMI nebuvo informuota apie tai, kas yra galutiniai tikrinamos įmonės savininkai. Kaip ir jūs, mokesčių inspektoriai ir 15min konsultavusi mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė apie Bono sužinojo tik pasirodžius šiai publikacijai.
U2 U2enoje
Tarptautinei komandai dirbant su Paradise Papers, „The Guardian“ žurnalistė Hilary Osborne su kolegomis pasidalijo savo atradimu. Pasirodo, Paulas Davidas Hewsonas (jei nežinojote – toks tikrasis Bono vardas) su partneriais valdė bendrovę Maltoje, o jos valdomas verslas – tai 3,7 tūkst. kvadratinių metrų prekybos centras... Utenoje. Atrodė neįtikėtina. Greičiausiai, kaip ir nemažai daliai jūsų. Bet patikėkite – tai tiesa.
Jau dešimtmetį Bono su partneriais kontroliuoja prekybos centrą „Aušra“. U2 lyderio dalyvavimas šiame versle buvo visiška paslaptimi ne tik prekybos centro statytojai, vienai didžiausių šalies statybų kompanijų „Eika“. Net „Aušrą“ kontroliuojančios lietuviškos įmonės direktorius neturėjo žalio supratimo, kad jam algą moka Bono.
Bono investicijos Utenoje esmę pamatyti ir išgirsti (jei norite – ir padainuoti) galite štai čia:
Vis dėlto Bono investavimas Lietuvoje – tik viena, linksmesnioji šios istorijos pusė. Mat U2 lyderio verslas Lietuvoje sukėlė įtarimų VMI, o mokesčių ekspertė R.Bilkštytė tai atvirai vadina „šiurkščiu“ ir kažin, ar teisėtu būdu nemokėti mokesčių.
Bono prekybos centre – jokių Bono pėdsakų
Bet pradėkime nuo pradžių. „The Guardian“ žurnalistės aptiktuose bendrovės „Nude Estates Malta“ dokumentuose nurodyta, kad Maltos bendrovė iki 2012 m. valdė lietuvišką įmonę labai panašiu pavadinimu – „Nude Estates 2“.
Žurnalistė jau buvo atlikusi namų darbus ir kiek nustebo, kai lietuviškos įmonės internetinė paieška ją nukreipė į prekybos centro puslapį. Ir ji nustebo ne viena.
Kodėl Utena? Na, atsakymo į šį klausimą vis dar negavome. Taigi miesto vardo ir grupės U2 pavadinimo sąskambis išlieka tarp tikėtinų variantų.
Žinoma, kaip nepasinaudosi proga būti pirmu lietuviu, kuris apsipirkinėja Bono prekybos centre, žinodamas savininko tapatybę. Taigi su 15min fotografu Luku Balandžiu nurūkome į Uteną. Slapčia tikėjomės nusipirkti kokią nors su U2 susijusią smulkmeną. Deja, nieko panašaus ten nebuvo.
„Topo centre“ buvo kelios ne itin derančios gitaros, o knygyne, paprašius knygos apie U2, sužinojome, kad panašiausias leidinys asortimente – knyga apie AC/DC. Teko apsieiti su Andriaus Mamontovo kompaktiniu disku.
Paslaptis visiems – net savam direktoriui
Rengiant šią istoriją, ilgai neapleido abejonės. Visų pirma, dėl to, kad 2012 m. pasikeitė „Aušros“ savininkų struktūra – Maltos kompanija „Nude Estates Malta“ savo lietuvišką verslą „Nude Estates 2“ pardavė Gernsyje registruotai įmonei. Pirkėjo pavadinimą galbūt jau galite nuspėti. „Nude Estates I“. Ir nors daugybė šalutinių aplinkybių rodė, kad naujas prekybos centro šeimininkas – tai tiesiog kita to paties Bono kišenė, tvirtų įrodymų neturėjome.
Šios savaitės viduryje ICIJ žurnalistas Willas Fitzgibbonas gavo pirmą atsakymą iš Bono atstovės Kathy McKiernan. Šiuo laišku ji oficialiai patvirtino, kad Bono tikrai dalyvavo Maltos įmonės valdyme – kaip „pasyvus mažumos investuotojas“, turbūt taip norint pasakyti, kad Airijos roko žvaigždė nedisponavo kontroliniu akcijų paketu.
Netruko ateiti ir atsakymas į papildomą užklausą apie šiuo metu „Aušrą“ valdančią įmonę. Taip, ir Gernsio kompanijoje „Nude Estates I“ Bono įvardijamas kaip „pasyvus“ akcininkas. Taigi oficialu ir neabejotina – ir šiandien „Aušra“ faktiškai priklauso U2 lyderiui ir jo verslo partneriams.
„Aušra“ duris atvėrė 2006 m. rudenį. Prekybos centrą statė bendrovė „Eika“ – viena didžiausių statybos kompanijų Lietuvoje, kuriai tuo metu dar vadovavo jos įkūrėjas Robertas Dargis. Praėjo vos daugiau nei pusmetis, ir „Eika“ pastatą pardavė. Kaip skelbta tuomet publikuotame pranešime, statinį įsigijo neįvardintas „užsienio investuotojas“.
Kiek apie „užsienio investuotoją“ žinojo pastato pardavėjai? Anot Roberto Dargio – ne tiek ir daug. Esą pardavimo metu „Eika“ žinojo, kad klientas – „airių investuotojai“. Ir ne daugiau.
„Mes pastatėm jį, išnuomojom visą, suorganizavom ir pardavėm. O apie tą pirkėją... Aš jo net nesu matęs, net neatpažinčiau, kas jie tokie buvo“, – sakė R.Dargis, dar nežinodamas, kad vieną pirkėją jis tikrai atpažintų.
Išgirdęs, kad už Maltos įmonės, kuri prieš dešimtmetį iš „Eikos“ nupirko „Aušrą“, stovi Bono, verslininkas net aiktelėjo iš nuostabos.
„Eik tu sau!“ – šūktelėjo R.Dargis.
„Aš žinau, kad tai yra Airijos investuotojai. Atrodo, Airijos. Bijau pasakyt. Galbūt Didžiosios Britanijos. (...) Aš pirmą kartą girdžiu tokį dalyką“, – pridūrė jis.
Statybų magnato žodžiais, pardavimo procedūra mažai kuo skyrėsi nuo daugybės panašių sandorių, o Bono paminėtas nebuvo.
„Ten buvo įmonė tiesiog. Mes žinojom, kad už jos stovi ne tai airiai, ne tai britai. Ir jie tiesiog padarė visą „čekinimą“, pažiūrėjo, kas per projektas, kaip jis atrodo. Pažiūrėjo ekonomiką visą. Ir nupirko. Tik tiek ir težinom“, – pečiais traukė R.Dargis.
Bono? Ta prasme, U2? Supratau... įdomiai...
Pasirodo, apie Bono dalyvavimą šiame versle žalio supratimo neturėjo ir verslininkas Sigitas Jautakis, nuo 2009 m. balandžio vadovaujantis „Aušrą“ valdančiai Lietuvos įmonei. Jis iš pradžių apskritai atsisakė patikėti, kad jau aštuntus metus yra Bono samdomas darbuotojas.
„Bono? Ta prasme, U2? Supratau... įdomiai...“ – sutriko S.Jautakis.
Verslininkas čia pat visiškai tiksliai nurodė, kad prekybos reikalai Utenoje kontroliuojami per Gernsio įmonę „Nude Estates I“. Išgirdęs, kad Bono pats patvirtino esantis šios įmonės akcininku, pašnekovas vis tiek negalėjo tuo patikėti.
„Pats patvirtino, taip? Nu įdomiai... Jisai tikrai? Ta prasme, aš niekada apie tai...“ – sunkiai žodžius rinko S.Jautakis.
„Aušrą“ valdančios įmonės vadovas nurodė visąlaik bendravęs su airiu vardu Bryanas, kurį ir laikė įmonės savininku bei savo darbdaviu.
„Yra kitas visiškai žmogus, kuris yra akcininkas, su kuriuo mes bendraujam. (...) Bryanas. (...) Tai jis yra tas tikrasis akcininkas“, – įsitikinęs buvo S.Jautakis.
Turbūt pamažu suprasdamas, kad už „Bryano“ gali slėptis ir U2 lyderis, pašnekovas pažadėjo dėl to pasitikslinti. „Žinokit, neturiu, ką pasakyti tokiu klausimu. (...) Supratau... Tai aš su Bryanu pakalbėsiu. Aš žinau, kad Bryanas yra airis, tai yra airiška investicija, padaryta prieš 10 metų. Pastatą pastatė „Eika“. Bryanas jį nusipirko. Aš jau keletą metų esu vadovas“, – savo iki šiol žinotą tiesą kartojo S.Jautakis.
„Bryanas“, kaip vėliau paaiškėjo, gali būti Bryanas Meehanas – būtent šį verslininką Bono atstovė K.McKiernan nurodė kaip kontaktinį asmenį šio verslo reikalais.
Komentuodamas Bono dalyvavimą savo vadovaujamame versle, S.Jautakis ne sykį nusijuokė balsu. Bet juokai gali būti menki. Mat „Aušros“ reikalai nemenkai sudomino VMI.
Pelnas be mokesčių
Viskas tuo ir galėjo pasibaigti. Bono tikrai investuoja Utenoje. Tikrai neįtikėtina. Bet vartant „Aušrą“ valdančios įmonės finansinius dokumentus, žvilgsnis užkliuvo už vienos eilutės pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ir sudomino ne įrašytas skaičius, o to skaičiaus nebuvimas.
Lietuviškosios „Nude Estates 2“ pateikiamais duomenimis, pernai bendrovė gavo daugiau nei 126 tūkst. eurų gryno pelno, užpernai – 189 tūkst. eurų. O šalia esanti grafa „pelno mokestis“ – tuštutėlė. 2011–2016 m. periodu įmonė tik vienais metais dirbo nuostolingai, bet pelno mokesčio grafose visur mirga ta pati tuštuma.
Kreipėmės į VMI dėl oficialaus duomenų pateikimo. Mokesčių inspekcija informavo, kad „Nude Estates 2“ 2011-2016 m. tikrai nesumokėjo nė cento pelno mokesčio.
Kodėl domina 2011–2016 m. periodas? Paprasta: todėl, kad jis seka po esminio įvykio, kuris, įmonės vadovo S.Jautakio įsitikinimu, leido „Aušros“ savininkams nemokėti pelno mokesčio.
2010 m. bendrovė atliko savo ilgalaikio turto (pirmiausiai, žinoma, prekybos centro) vertinimą. Dokumentuose nurodyta, kad šio turto vertė po vertinimo sumažėjo maždaug 10,3 mln. litų (arba beveik lygiai 3 mln. eurų).
Kas nutiko? „Aušra“ tikrai nesugriuvo, nesudegė, o žemės drebėjimo Utenoje irgi nebuvo. S.Jautakis tai paaiškina paprastai – dėl krizės atliktas naujas turto vertinimas, o kritusi vertė apskaityta kaip nuostolis. Ne tik buhalterijoje, bet ir mokant mokesčius. Tiksliau, nemokant pelno mokesčio.
„Tikrai krizės laikais [įmonė] labai stipriai nukentėjo. Išėjo didieji nuomininkai, buvo didžiuliai nuostoliai. Ir ta įmonė buvo milžiniškuose nuostoliuose. Ta prasme, iš tikrųjų buvo ant bankroto ribos, kaip prekybos centras. Ir paskui mes pamažu, pamažu suvaldėm situaciją, sutvarkėm finansus. Ir dabar ta įmonė gauna nedidelį nedidelį pelną. Bet jeigu jūs susipažinote su buhalterija, tai žinote, kad visi nuostoliai yra akumuliuojami.
Tiems metams – galima rodyti, kad, sakysim, truputį uždirbo pelno. Bet iš tikrųjų tai, bendroje sumoje, dar yra tikrai nuostolinga“, – pradėjo pasakoti S.Jautakis.
Paprašytas patikslinti, ar jo minimi nuostoliai – tai skirtumas, susidaręs dėl 2010 m. atlikto turto vertinimo, jis tai patvirtino nedvejodamas.
Taigi yra sukaupiami kažkokie nuostoliai – paskui jie sudengiami atitinkamai, – aiškino S.Jautakis.
„Visiškai teisingai. Bet tai, už kokią vertę pirko, o kiek dabar nuomos pajamų gaunama. Tai yra čia buhalteriniai dalykai. (...) Problema buvo kokia. Kai buvo pirktas tas prekybos centras, jis buvo pirktas pagal tam tikrą nuomos pajamų struktūrą – tuo momentu, kai „Eika“ pastatė tą pastatą. Bet įsivaizduokit. Antram aukšte nuomininkai būdavo po 15-20 eurų „kvadrato“ nuoma. (...) Šiai dienai Utenoje nuomos galima gauti, na, 5-6 eurai yra maximum. Atitinkamai, jeigu įmonė negauna pajamų, negali būti to turto vertė paremta 20 eurų nuomos pajamomis. Taip, mes padarėme pervertinimą, nes buvo visiškai neteisinga pirminė vertė. (...)
Jeigu užmiršti visas istorijas ir paimti 2016 metų, pavyzdžiui, pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus – taip, mes esame pelningi. Bet nereikia užmiršti, kad prieš tai buvo 10 metų su nuostoliais. Tai juos reikia dengti pagal įstatymą. Taigi yra sukaupiami kažkokie nuostoliai – paskui jie sudengiami atitinkamai“, – aiškino S.Jautakis.
Pokalbiui einant į pabaigą, jis šio mechanizmo esmę suguldė į kelis sakinius:
„Buvo didžiuliai praradimai dėl nuomos pajamų. Dėl to buvo pervertinta ir buvo labai stipriai sumažinta turto vertė. Tai atsispindėjo pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ir sukaupti nuostoliai – dabar jie tiesiog yra pamažu kompensuojami.“
15min prašymu su visą įmonės veiklos laikotarpį apimančiais „Nude Estates 2“ dokumentais susipažino mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė. Jos vertinimu, tai, ką padarė „Nude Estates 2“, yra „šiurkštus mokestinių reikalavimų pažeidimas”.
Ekspertė pirmiausiai atkreipė dėmesį, kad „Nude Estates 2“ turėjo ir kitų nuostolių, kurie tikrai gali būti naudojami kaip teisėtas pagrindas nemokėti pelno mokesčio. Vis dėlto tokius nuostolius, apytiksliais R.Bilkštytės skaičiavimais, bendrovė padengė 2014 m.
R.Bilkštytės teigimu, bendrovė turėtų susimokėti pelno mokestį už 2015 ir 2016 metus – apie 47 tūkst. eurų. Be to, anot jos, 3 mln. nuostolis dėl turto vertinimo įmonės gali būti panaudotas ateityje nesumokant dar maždaug 400 tūkst. eurų.
Jos įsitikinimu, 3 mln. eurų nuostolis dėl pasikeitusios turto vertės nėra teisėtas pagrindas nemokėti pelno mokesčio.
„Mano požiūriu, tai yra ne klaida, ne mokesčių planavimas, ne vengimas, o šiurkštus mokestinių reikalavimų pažeidimas“, – teigė R.Bilkštytė.
S.Jautakis su tokiu vertinimu kategoriškai nesutiko. „Tai yra visiška netiesa“, – pyktelėjo „Nude Estates 2“ vadovas.
Žada susimokėti, jei lieps VMI
Tačiau įmonės sprendimą nemokėti pelno mokesčio dėl kritusios „Aušros“ vertės paprašėme įvertinti ir dar vienu adresu – VMI. Šią situaciją VMI vertino dar prieš priimdama sprendimą dėl kontrolės procedūrų pradėjimo.
„Jūsų nurodytu atveju atliktas ilgalaikio turto vertės sumažinimas nesudaro sąlygų mokesčių mokėtojui ateityje dėl šios priežasties nemokėti pelno mokesčio“, – teigiama antradienį 15min atsiųstame VMI komentare.
Išgirdęs tokią Mokesčių inspekcijos poziciją, „Nude Estates 2“ vadovas S.Jautakis kiek pakeitė savo požiūrį. Verslininkas pažadėjo, kad jo vadovaujama įmonė tikrai mokės pelno mokestį – jei tik VMI lieps tai padaryti.
„Visiškai tvarkoj. Jeigu bus nustatyta, kad mes, tarkime, kažką privalome sumokėti – pelno mokesčius, atitinkamai neįvertinus to [turto] nuvertinimo, tvarkoj. (...) Mes neprieštaraujame, kad turi būti viskas sumokėta taip, kaip priklauso pagal įstatymą“, – sakė S.Jautakis, sykiu paragindamas VMI „pirmiausiai įsigilinti į visą situaciją išsamiai“.
S.Jautakis akcentavo, esą įmonės pelnas pas akcininkus nekeliauja. Anot jo, visi „Aušros“ uždirbti pinigai keliauja „Nordea“ bankui, kuris kreditavo šį verslo projektą. Vis dėlto mokesčių ekspertė R.Bilkštytė patikina, esą banko paskola ir pelno mokesčio nemokėjimas šiuo atveju neturi nieko bendra.
Bono atstovė K. McKiernan į keletą 15min pateiktų klausimų taip ir neatsakė. Paskutiniame laiške, gautame pora valandų prieš šios medžiagos publikavimą, ji nurodė klausimus apie lietuvišką verslą persiuntusi „Nude Estates“ reikalus tvarkančiam Bryanui Meehanui, dar kartą pabrėždama, kad Bono tėra pasyvus investuotojas. Klausimas, ar Bono apskritai žinojo apie investiciją Lietuvoje, liko be atsakymo.
Prie šios publikacijos prisidėjo Hilary Osborne iš „The Guardian“ ir ICIJ žurnalistas Willas Fitzgibbonas
